Parlamentarai prieš kelias savaites pritarė paspirtukų eismą griežtinančioms Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms po svarstymo.

Seime dar bus balsuojama atskirai dėl jų priėmimo.

Pataisose numatoma, kad mikrojudumo priemonių vairuotojams būtų draudžiama važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais ar per perėjas bei pėsčiųjų takais, šaligatviais, jei jų dalis nėra pažymėta dviračių tako kelio ženklais, vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose.

Taip pat svarstoma leisti elektrinius paspirtukus vairuoti tik nuo 16 metų amžiaus.

J. Sabatauskas atmeta savivaldybės kritiką

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas šią savaitę žurnalistams sakė, kad savivaldybė Seimo iniciatyvą palaiko, tačiau pridūrė, jog noras uždrausti elektriniams paspirtukams judėti šaligatviu kelia nerimą.

„Mes iš savo pusės aiškiai manome, kad bet koks mikrojudumo priemonių išstūmimas į gatves ten, kur nėra dviračių takų, nėra logiškas ir tikrai yra nesaugus“, – sakė jis.

„Jeigu bus priimtas toks siūlymas, kuris yra dabar, tai miestas turės pasidarbuoti su teptuku, sužymėti ant šaligatvių, kur gali važiuoti dviračiai ir kur paspirtukai“, – pridūrė A. Bužinskas.

Jeigu bus priimtas toks siūlymas, kuris yra dabar, tai miestas turės pasidarbuoti su teptuku, sužymėti ant šaligatvių, kur gali važiuoti dviračiai ir kur paspirtukai.

Anot savivaldybės administracijos direktoriaus, 1350 kilometrų šaligatvių sužymėjimas ten, kur nėra dviračių takų, savivaldybei kainuotų apie 2,5 mln. eurų.

Vienas iš įstatymo projekto iniciatorių Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas tokius savivaldybės argumentus vadino atsikalbinėjimu.

„Vietoj to, kad pasijudintų ir kažką darytų, ieško, kaip nedaryti. Mano pasiūlymas yra, kad turėtų būti kelio ženklais atžymėtos vietos, kur galima važiuoti. Savivaldybė neišsisuks su neženklinimu, privalės ženklinti“, – BNS sakė socialdemokratas.

J. Sabatauskas sakė, kad vienas iš pagrindinių projekto tikslų yra apsaugoti pėsčiuosius. Šiuo metu, pasak jo, daug žmonių paspirtuko nelaiko transporto priemone, mato jį kaip pramogą.

„Turime suvokti, kad tai nėra pramoga, tai yra transporto priemonė, kuri važiuoja ir 25 kilometrų per valandą greičiu, ir greičiau gali važiuoti“, – kalbėjo Seimo narys.

Pasak J. Sabatausko, projektu siekiama, kad paspirtukininkai būtų minimi įstatyme.

Kauno savivaldybė: gatvėse elektrinių paspirtukų būti neturėtų

Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius BNS sakė, kad gatvėse elektrinių paspirtukų būti neturėtų ir dėl saugumo, ir dėl tam pritaikytos infrastruktūros trūkumo. Jis pridūrė, kad važinėjančių paspirtukais amžius turėtų būti protingas.

„Kai mes išleidžiam į eismą automobilius, tai mes reikalaujam saugos pagalvių, diržų, kad žmogus jaustųsi saugiai, o išleisdami paspirtuką į gatvę, mes uždedam geltoną liemenę. Nėra pakankamai užtikrinimas saugumas“, – kalbėjo jis.

M. Matusevičius taip pat sakė, kad reikėtų atskirti paspirtukus, kurie važiuoja iki 25 kilometrų per valandą greičiu, nuo tų, kurie yra galingesni.

„Mūsų nuomone, tie greitieji paspirtukai neturėtų išvis dalyvauti eisme – nei pėsčiųjų takuose, nei dviračių takuose, nei gatvėse. Tai yra nesaugi transporto priemonė“, – sakė jis.

Anot M. Matusevičiaus, vienoje didžiausių Kauno gatvių – Laisvės alėjoje – vykdomas mišrus eismas. Dvi gatvės dalys yra skirtos tik pėstiesiems, o viena – pėstiesiems, dviračiams ir paspirtukams.

„Toje dalyje mes esame sutarę su paspirtukų dalinimosi įmone, kad ten greitis yra ribojamas iki 15 kilometrų per valandą. Tai tos priemonės jau yra priimtos“, – teigė Kauno savivaldybės atstovas.

Kai mes išleidžiam į eismą automobilius, tai mes reikalaujam saugos pagalvių, diržų, kad žmogus jaustųsi saugiai, o išleisdami paspirtuką į gatvę, mes uždedam geltoną liemenę. Nėra pakankamai užtikrinimas saugumas.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus BNS perduotame komentare rašė, kad savivaldybė Seimo iniciatyvai iš esmės pritaria, nes šiuo metu galiojančiose Kelių eismo taisyklėse priemonės reguliuoti paspirtųjų eismą labai ribotos.

„Dėl draudimo važiuoti paspirtukams šaligatviais būtų tikslinga tose vietose, kur daug pėsčiųjų ir automobilių greičiai nedideli, tačiau tose vietose, kur intensyvus automobilių eismas ir nedaug pėsčiųjų, toks išstūmimas gali būti nesaugus“, – nurodė R. Mockus.

Jis taip pat kalbėjo, kad Klaipėdoje jau kurį laiką „Bolt“ nuomojami paspirtukai automatiškai riboja greitį tam tikrose zonose, pavyzdžiui, senamiestyje ir centre. Anot R. Mockaus, taip pat yra planų riboti paspirtukų eismą šaligatviais labiausiai pėsčiųjų lankomose vietose tokiose kaip Tilto gatvė.

„Tačiau tai planuojama tik tose vietose, kur yra galimybė paspirtukams saugiai važiuoti dviračiams skirtoje juostuose“, – rašė jis.

Paspirtukų eismą aktyviau galėtų kontroliuoti policija

Tuo metu Druskininkų savivaldybė neturi planų griežtinti taisykles elektriniams paspirtukams.

Druskininkų savivaldybės atstovė spaudai Diana Sinkevičiūtė-Griežė komentare BNS rašė, kad, savivaldybės nuomone, problemą spręsti reikia apribojant elektrinių paspirtukų greitį, ypač ten, kur yra intensyvus pėsčiųjų eismas.

„Pritariame paspirtukų greičio ribojimui iki 10 km/h prasilenkiant su pėsčiuoju. Taip pat pasisakome už tai, kad policija aktyviau kontroliuotų paspirtukų eismą ir taikytų atsakomybę už saugumo reikalavimų nesilaikymą“, – nurodoma komentare.

Kad uždrausti paspirtukams važiuoti šaligatviais nereikėtų, mano ir Palangos savivaldybė.

„Mūsų manymu, taip būtų pernelyg nesaugu ir dviratininkams ar paspirtukininkams, ir automobilių vairuotojams. Kita vertus, eismo dalyviai, vairuojantys nemotorizuotas transporto priemones, kiekvienu konkrečiu atveju patys sprendžia, kur jiems patogiau ir saugiau važiuoti – šaligatviais ar važiuojamąja kelio dalimi“, – komentare BNS rašė Palangos savivaldybės eismo saugumo komisijos pirmininkas, vicemeras Rimantas Antanas Mikalkėnas.

Anot jo, mieste lieka galioti anksčiau nustatyti draudimai, pavyzdžiui, elektriniams paspirtukams draudžiama važiuoti ten, kur negalimas bet koks eismas dviračiais.

Jis taip pat pridūrė, kad Palangos eismo saugumo komisija planuoja svarstyti dėl elektrinių paspirtukų eismo ribojimo dviračių take Palanga–Šventoji.

„Kadangi intensyviausiais vasaros mėnesiais – liepą bei rugpjūtį – šis takas yra labai apkrautas ir nebesutalpina visų pageidaujančių juo važiuoti dviratininkų“, – nurodė R. A. Mikalkėnas.

Pasak jo, šiuo metu naujų draudimų dviračiams, elektriniams paspirtukams, velomobiliams, riedžiams ir panašių transporto priemonių vairuotojams Palanga nenumato.

Tačiau R. A. Mikalkėnas priminė, kad mieste nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos draudžiama važiuoti elektriniais paspirtukais, dviračiais, velomobiliais bei riedžiais turistinėje J. Basanavičiaus gatvėje.

Taip pat visus metus tokių transporto priemonių eismas draudžiamas ant jūros tilto, Birutės parke bei Meilės alėjos atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Birutės kalno.