Automobiliai yra gan nesenas išradimas, tačiau automobilių mėgėjai netruko susirgti kolekcionavimo liga. Vieni automobilius saugo tarsi eksponatus, kiti mielai jais važinėja.

JAV ir kai kurios kitos pasaulio organizacijos antikvarinėmis vadina senesnes nei 25 metų mašinas. Vis dėlto antikvarinių automobilių statusas užtarnaujamas ne vien pagal amžių.

Antai 20 metų senumo "Renault" ar "Volkswagen" Lietuvoje veikiau pretenduoja į metalo laužyną, nei į kolekcininkų garažus. Kol kas jų dizainas neimponuoja, degalų sąnaudos – žvėriškos, lyginant su dabartiniais automobiliais.

Automobiliai, pagaminti iki 1970 m., dar vadinami klasikiniais. Kitur antikvaru laikomos tik senesnės nei 100 metų mašinos.

Egzotika tampa sovietinis palikimas – pobedos, moskvičiai, zaporožiečiai. Kas žino, gal jų vertė kada nors bus tokia kaip ir pačių seniausių išlikusių prieškario ar pokario automobilių?

Senovinių automobilių kolekcionavimas, restauravimas paplitęs visame pasaulyje. Tai turtingų žmonių pomėgis. Kai kurie kolekcininkai investuoja į senovinius automobilius tikėdamiesi vėliau juos brangiau parduoti. Kita vertus, automobilis – masyvus eksponatas, reikalaujantis ir erdvės, ir tinkamos priežiūros.

Nemažai antikvarinių automobilių naują gyvenimą pradėjo norvegų rankose. Norvegijoje – aukščiausias pragyvenimo lygis pasaulyje, šeimos turi po kelis automobilius. Ką jau kalbėti apie turtinguosius, ne vienas jų gali turėti ir išlaikyti senovinę mašiną.

Restauruoti ir nublizginti automobiliai išrieda į gatves vos tik nušvitus pavasario saulei. Nors ši Skandinavijos šalis šiltu klimatu nepasižymi, šalies turtuoliai mielai sėda į retro kabrioletą.