Atrodo, visai neseniai dėl senos susidėvėjusios technikos skundęsi Kauno ugniagesiai gelbėtojai šiuo metu dirba pačiomis moderniausiomis mašinomis. Nepatikimų sovietinių ZIL-ų ir sukriošusių mersedesų dar liko, bet jie beveik nebenaudojami.

Atjaunino technikos amžių

Kasdien gaisrus gesinantiems ir kitus gelbėjimo darbus atliekantiems Kauno ugniagesiams gelbėtojams nebetenka galvoti, ar pavyks nuvažiuoti iki nelaimės vietos. Per pastaruosius kelerius metus ugniagesių gelbėtojų technika buvo markiai atnaujinta. Kasdien naudojamos technikos amžiaus vidurkis yra vos keleri metai.

Visa ugniagesių technika skirstoma į tą, kuri nuolat pasiruošusi išvykti ir rezervą. Kaune esančių penkių ugniagesių gelbėtojų komandų garažuose stovi po dvi kone naujas autocisternas ir 1–2 rezervines, senesnės.

„Dar yra senų automobilių, tačiau tie automobiliai, su kuriais dirbame kasdien, – patikima, nauja technika“, – pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas.

Dominavo senienos

Kauno ugniagesiams Vakarų Europoje gaminta technika jau seniai nėra naujiena. Tuo metu, kai daugelis Lietuvos ugniagesių naudojo sovietines transporto priemones, kauniečių garažuose jau dominavo vakarietiškos mašinos. Tiesa, jos nebuvo naujos, dažniausiai dovanotos arba nebrangiai pirktos.

„Tie automobiliai nebuvo nauji, bet gana tvarkingi. 20–30 metų sena vokiška mašina dirbo geriau nei naujas ZIL-as“, – aiškino V.Jokšas.

ZIL-ų ugniagesiai nemėgsta, nes jie yra nepatikimi, labai neekonomiški. Tiesa, šios sovietmečiu gamintos mašinos turi vieną pranašumą prieš daugelį konkurentų – pravažumą. Todėl ZIL-ai dar nenurašomi užmiestyje dirbančių ugniagesių. Iš viso Kauno apskrityje dar yra likę devyni ZIL-ai su autocisternomis, o Kauno mieste – vienas.

Automobilių parko atnaujinimas įsibėgėjo prieš penkerius metus. Kauniečius naujų ugniagesių gelbėtojų automobilių banga pasiekė vienus paskutinių, nes čia automobilių parkas buvo vienas tvarkingiausių ir moderniausių Lietuvoje.

Vežiojasi tanko variklį

V.Jokšas teigia, kad ir keliasdešimties metų senumo ugniagesių mašinos gali puikiai atlikti savo funkcijas, tačiau jų patikimumas sumažėjęs, tad jiems tenka skirti daugiau dėmesio.

„Pavyzdžiui, turime 32 metų senumo 22 m aukščio keltuvą “Scania„. Jis gana patogus, jį nesunku prižiūrėti, bet senas. O hidraulika ir nedirbdama sugenda. Ateina laikas, kai viskas pradeda trūkinėti. Dukart per metus tą hidrauliką reikia perrinkti. Vieną vietą sutvarkai, žiūrėk, jau kitoje bėga“, – pasakojo V.Jokšas.

Pirmiausia gelbėtojai norėtų pakeisti prie specialaus transporto priskiriamus narų ir cheminiam avarijų likvidavimui skirtus automobilius. Šioms reikmėms naudojami automobiliai tiesiog perdirbti, bet nėra specialiai gaminti. Pavyzdžiui, keliasdešimties metų senumo narų mašinos salonas net nešildomas, o pravažumo užtenka tik mieste, sunkiai išvažiuojamose vietose mašina bejėgė. O cheminių avarijų likvidavimo „Mercedes“ automobilyje nėra net vairo stiprintuvo.

Kauno APGV garažuose vis dar riogso ne viena transporto priemonė, kurią jau galima krikštyti antikvaru ir siųsti į muziejų. Vienu įdomiausiu eksponatų galėtų tapti siurblinė stotis. Dideliam vandens kiekiui perpumpuoti naudojamoje mašinoje siurblio vaidmenį atlieka ant jos užkeltas tanko variklis. Prieš kelias dešimtis metų šis siurblys atrodė labai galingas – pumpavo 110 litrų vandens per sekundę. Šiuo metu dar didesnį vandens kiekį gali perpumpuoti lengvojo automobilio priekaboje telpantys siurbliai. Tad ZIL-as dinozauras beveik nenaudojamas ir per metus nurieda vos keletą kilometrų. O jei sugestų tanko variklis, kažin ar kas galėtų jį sutaisyti, nes detalių gauti greičiausiai būtų neįmanoma.

Pats seniausias Kauno mieste esantis ugniagesių automobilis – „Magirus Deutz“. Šilainiuose stovintis, žarnoms vežti skirti vokiškas automobilis pagamintas 1963 m.

Dažydavo dukart per metus

Ugniagesių gelbėtojų gretose netrūksta auksarankių, tačiau remontuoti mašinas tenka vis rečiau.

„Anksčiau juk viską patys remontuodavome: ir važiuokles tvarkydavome, ir variklių kapitalinius remontus darydavome. Dabar naujų mašinų patys nebetaisome. Dabar jau reikia išmokti naudotis visais jų prietaisais. O mokytis yra ką“, – kalbėjo V.Jokšas, kuris pastebi, kad šiais laikais ugniagesiai apie techniką išmano gal šiek tiek ir mažiau, bet yra daug tvarkingesni ir su mašinomis elgiasi atsakingiau.

„Anksčiau vyrus buvo sunkiau priversti tvarkytis, nes ir tie automobiliai buvo apšnerkšti. Juk tais pačiais dažais ir tvoras, ir kibirus, ir automobilius dažydavome dukart per metus. Kai pradėjome naudotis šiuolaikiškais, normaliomis spalvomis dažytais automobiliais, tai ir stimulas tvarkytis atsirado“, – pastebėjo V.Jokšas.

Mėgstamiausia – autocisterna

V.Jokšas neišskiria vieno mėgstamiausio ugniagesių automobilių gamintojo. Tiesa, pastaruoju metu perkami ugniagesių automobiliai surenkami Lietuvoje. Mūsų šalyje veikianti įmonė perka mašinas be ugniagesių įrangos, o įranga sumontuojama jau čia.

„Išeina pigiau, o surinkimo kokybė tikrai ne prastesnė nei kitur. Skirtumas gali būti tik dėl komplektuojamų detalių klasės, bet ne surinkimo“, – tikino V.Jokšas.

Paprašytas išskirti vieną mėgstamiausią automobilį, V.Jokšas pasiūlė apžiūrėti apynaujį „Iveco“ su 10 kub. m talpos vandens cisterna.

„Ugniagesys be vandens – ne ugniagesys, o į šį automobilį vandens telpa išties daug“, – autocisterną gyrė V.Jokšas.

Autocisternos iš viso būna trijų klasių: sunkios, vidutinės ir lengvos. Dažniausiai mieste matome važiuojančias vidutinės klasės autocisternas, kurios veža po 2,5-3 kub. m vandens.

„Tokį vandens kiekį ugniagesiai gali išleisti per 2–3 min., todėl žmonės ir paskleidžia kalbas, kad ugniagesiai į gaisrą atvažiavo be vandens. Išties tas vanduo labai greitai baigiasi“, – aiškino V.Jokšas.

Vienu metu atvežamas didelis kiekis vandens ypač naudingas vietovėse, kuriose nėra arti vandens telkinių ir hidrantų. Mašina su milžiniška cisterna turi didžiulį baseiną, į kurį visą vandenį gali išpilti labai greitai ir važiuoti atvežti dar daugiau vandens atsargų.

Pasididžiavimas – kopėčios

Iš viso Kauno mieste yra 16 autocisternų, kurios yra pagrindinės ugniagesių transporto priemonės. Kitos specialiosios ugniagesių gelbėtojų technikos – dvigubai daugiau.

Didžiausias kauniečių ugniagesių pasididžiavimas – pernai prieš Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą gautas automobilis su 42 m ilgio kopėčiomis. Su jomis galima pasiekti net 16 pastato aukštą. Kelis milijonus litų kainavęs automobilis šių metų parodose vis dar pristatomas kaip naujausias technikos pasiekimas.

Trečdalį mašinos kainos sudarė kopėčios. Jomis lipančiam ugniagesiui nė nereikia su savimi temptis žarnos. Pačiose kopėčiose sumontuotos vandens, putų, oro padavimo sistemos. Sumontuotas apšveitimas, kopėčių gale esančio lopšio gesinimo sistema bei daugybė kitų moderniausių technologijų. Kopėčias galima valdyti ne tik iš mašinos kabinos ar stovint prie jos, bet ir iš didesnio atstumo radijo bangomis.

Šis technikos stebuklas stovi miesto centre, nes iš šios vietos greičiausiai galima pasiekti visus miesto rajonus bei užmiestį. Iš viso Kaune yra dvejos mašinos su ilgomis kopėčiomis. Kitas automobilis stovi Šilainiuose. Kopėčių ilgis – 37 m.

Autocisternos Kauno mieste pagal gamintoją:

„Renault“ – 5,

MAN – 4,

„Scania“ – 3,

„Iveco“ – 2,

„Magirus“ – 1,

ZIL – 1.