Originalus pasiteisinimas

Vandžiogaloje (Kauno r.) incidentą sukėlęs aštuoniolikmetis vos mėnesį džiaugėsi ką tik gautu vairuotojo pažymėjimu. Jo vairuojamas „Volkswagen Polo“ nulėkė nuo kelio, rėžėsi į medinį namuką, išgriovė sieną ir nesunkiai sužalojo jame miegojusius vyresnio amžiaus šeimininkus. Jau po įvykio pažeidėjas teisinosi nesuvaldęs automobilio, kai bandė išmesti pro langą iš nosies iškrapštytą turinį.

Išklausiusi originalaus pasiteisinimo policija pradėjo administracinę teiseną dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir turto sugadinimo. Sulaukus teismo medicinos ekspertų galutinės išvados dėl nukentėjusios moters patirto sužalojimo sunkumo, bus paskirta galutinė bausmė.

Praėjusiais metais pradedantys vairuotojai tapo 197 iš 2 861 eismo įvykių kaltininkais.

Aštuoniolikmečiui turėtų būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis, pagal kurį pradėta administracinė teisena, teigia, kad minėtą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusiam vairuotojui gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Pastarasis incidentas patvirtina statistikos teiginius, kad pradedantys vairuotojai dukart dažniau nei patyrę eismo dalyviai tampa avarijų kaltininkais. Be to, jiems kur kas didesnis iššūkis tampa ir avarijos padarinių šalinimas. Tiesa, specialistai tvirtina, kad yra būdų, kaip „klevams“, ir ne tik jiems, išvengti streso ir finansinės žalos.

Nepakanka: mokymuisi vairuoti oficialiai skiriama 30 valandų, nors reikėtų bent dvigubai daugiau. / E. Šemioto nuotr.

Statistika nemeluoja

Oficialioji įskaitinių eismo įvykių statistika rodo, kad praėjusiais metais pradedantys vairuotojai tapo 197 iš 2 861 eismo įvykių kaltininkais. Tiesa, šie duomenys atspindi tik eismo įvykius, kuriuose žuvo ar buvo sužeista žmonių. Tikrasis avarijų, kurias sukelia pradedantys vairuotojai, mastas yra žymiai didesnis.

„Dėl didesnių ar mažesnių eismo įvykių pradedantys arba penkerių šešerių metų vairavimo patirties turintys vairuotojai kreipiasi maždaug 2,5 karto dažniau, negu patyrę kolegos, kurių stažas perkopęs dešimt metų ir daugiau“, – vardijo Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas.

Anot skaičių, svarbus ne tik vairavimo stažas, bet ir amžius – įprastai vyresni vairuotojai būna kur kas atsargesni ir į eismo įvykius pakliūva rečiau. A. Kikutis pastebi, kad neseniai vairuotojo pažymėjimą gavęs 40-metis statistiškai eismo įvykių patiria tiek pat, kiek 25 metų vairuotojas, turintis septynerių metų stažą.

Tai patvirtino ir saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Pašnekovas įžvelgė, kad pradedantys vairuotojai neretai daro dviejų tipų klaidas.

„Neretai eismo įvykiai įvyksta dėl neryžtingumo. Vairuojant nėra žodžio „palauk“ – turi veiksmus atlikti užtikrintai, reaguoti greitai ir nedvejodamas, antraip keli pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Taip pat koją kiša ir skubotumas, atsirandantis dėl patirties stokos, o kartais ir noro parodyti savo „meistriškumą“. Žinau atvejį, kai pradedantis vairuotojas net vairavimo egzamino metu tyčia viršijo greitį. Egzaminuotojas jo paklausė, kodėl taip pasielgė, o jis atsakė, kad norėjo parodyti, kaip gerai vairuoja. Todėl nieko keisto, kad, kai toks žmogus gauna vairuotojo pažymėjimą, jis ir toliau nori parodyti savo meistriškumą“, – aiškino A. Pakėnas.

Nepasitiki: jauniems vairuotojams net automobilio parkavimas tampa tikru iššūkiu. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Parkavimo klaidos

Įprasta manyti, kad nauji vairuotojai dažniau patenka į techninius įvykius – jiems stinga atidumo ir įgūdžių net važiuojant nedideliu greičiu, parkuojantis, tad transporto priemonė dažniau apibraižoma, atsiranda įlenkimų. A. Kikutis atkreipė dėmesį, kad į eismo įvykį patekę pradedantys vairuotojai vidutiniškai patiria didesnę žalą, nei patyrę jų kolegos.

„Didesnių eismo avarijų sukelia būtent jaunesni vairuotojai. Jeigu teoriškai sudėtume, kad tiek „žalias“, tiek patyręs vairuotojas valdo identiškas transporto priemones, tai statistiškai vidutinės žalos dydis, kurią patiria žalias vairuotojas, būtų apie 30–50 proc. didesnis“, – skaičiavo specialistas.

Anot jo, patekę į eismo įvykį jauni ir dar finansinio stabilumo neužsitikrinę vairuotojai neretai susiduria su didesniu nerimu dėl patirtų nuostolių – kylant automobilių dalių ir jų remonto kainoms, padengti transporto priemonės tvarkymo išlaidas jiems tampa ypač sudėtinga.

Žinau atvejį, kai pradedantis vairuotojas net vairavimo egzamino metu tyčia viršijo greitį.

Visgi pašnekovas akcentavo, kad būdų, kaip išvengti kišenei skaudžių nuostolių, yra, tačiau neretai į juos numojama ranka.

Įvertina jau po nelaimės

A. Kikučio nuomone, pirmiausia pats vairuotojas turi įvertinti, kokią finansinę naštą, atsitikus nelaimei, jis yra pasirengęs prisiimti ir koks yra jo rizikos toleravimo lygis. Jei įvertinus galimybes tampa akivaizdu, kad avarijos atveju padengti transporto priemonės remonto išlaidas bus labai sudėtinga, derėtų pagalvoti apie kasko draudimą. Tai taptų, kad ir ne pačia pigiausia, bet patikima saugumo pagalve.

Nemažai pradedančių vairuotojų vis dar tiki mitu, neva kasko draudimas vertingas tik turint naują automobilį, o senesnių transporto priemonių savininkams tokio turėti neverta. Anot specialisto, toks įsitikinimas yra susijęs ne su paties draudimo, kaip paslaugos, poreikio nebuvimu, bet su nemažomis draudimo įmokomis.

„Esant didesnei rizikai, atitinkamai kinta ir draudimo kaina, todėl nemaža dalis pradedančių vairuotojų nusprendžia atsisakyti kasko draudimo. Visgi pastebime, kad šio draudimo naudą tarsi iš naujo įvertina tie, kurie jau yra susidūrę su labai stipriai pakilusiomis autoserviso darbų ir automobilių dalių kainomis. Dėl šios priežasties neretai tie, kuriems platesnio masto draudimas per brangus, renkasi siauresnės apimties kasko alternatyvų draudimą. Šis yra pigesnis ir apsaugo nuo pagrindinių rizikų“, – aiškino A. Kikutis.

Priežastys: nepatyrę eismo dalyviai į avarijas patenka dėl neryžtingumo arba dėl akivaizdaus savo galimybių pervertinimo. / I. Gelūno / BNS nuotr.

Praktikos nepakanka

Ekspertai sutaria, kad eismo įvykio tikimybę sumažina įgūdžių lavinimas. Geri vairavimo įgūdžiai išsivysto tik praktikuojantis. Anot A. Pakėno, neretai žmonės, vos gavę vairuotojo pažymėjimą, pervertina savo galimybes ir tiki, kad per mokymus įgytų įgūdžių jiems pakanka.

„Reikia turėti omenyje, kad mokymuisi vairuoti oficialiai skiriama 30 valandų. To tikrai nepakanka – vidutiniškai būtina bent 50–60 valandų arba, kaip rodo tyrimai, nuvažiuoti bent 1 000 km. Žinoma, kai kuriems pavyksta greičiau, tačiau įgūdžiams lavinti reikia laiko, – dalijosi saugaus eismo ekspertas. – Reikia nepamiršti, kad kiekvienas gyvūnas gamtoje yra sutvertas tam tikram greičiui – arklys bėga vienu greičiu, leopardas – kitu, o kokiu greičiu bėga žmogus? Maždaug 10–15 km per valandą. Taigi, mūsų reakcija yra pritaikyta tokiam greičiui, o vairuojant automobilį, visi įgūdžiai yra dirbtinai ugdomi. Natūralu, kad tam reikia daug laiko.“

A. Pakėnas patarė, gavus vairuotojo pažymėjimą, savo patirtį didinti įvairiose privačiose aikštelėse ir mokymo centruose, kuriuose imituojamos sudėtingos vairavimo sąlygos.