Dėl darbų – eilės

Kaitros ir vasaros atostogų genama tauta vis gausiau traukia į pajūrį. Vilniaus, Kauno ir mažesnių miestų gyventojai prieš šiltesnius savaitgalius suplūsta į magistralinį kelią A1, jungiantį sostinę ir Klaipėdą. Teoriškai kelionė iki pajūrio neturėtų prailgti. Žinant, kad atkarpoje tarp Kauno ir Klaipėdos leistinas greitis siekia 130 km/val., kiek daugiau nei 300 km nuo Vilniaus iki Palangos atrodo nesunkiai įveikiami per tris valandas. Tačiau teoriniai planavimai atsimuša į niūrią realybės sieną.

Dėl magistraliniame kelyje ties Kaunu vykdomų darbų jau keletą mėnesių smarkiai ribojamas automobilių eismas, todėl savaitgaliais ir piko metu čia formuojasi didžiulės automobilių spūstys. Šiuo metu veiksmas ties Kaunu tiesiog verda: vykdomi intensyvūs kelio remonto darbai (91,36 km), baigiama naujo tilto per Nerį statyba (nuo 99,29 iki 100,47 km). Kiek toliau, važiuojant link Klaipėdos, pertvarkoma pavojingiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle esanti sankryža, statomas vadinamasis Giraitės viadukas ir jungiamieji keliai (nuo 102,90 iki 107 km).

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos, dėl orų sąlygų kelių statybos sezonas Lietuvoje trunka gerokai trumpiau nei dvylika mėnesių, o intensyviausias darbų metas dažnai sutampa su keliavimo sezonu. Tad vairuotojų prašoma keliones planuoti iš anksto, o patekus į spūstis apsišarvuoti kantrybe ir supratingumu.

Kelių direkcijos atstovų tikinimu, atskiruose magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas ruožuose rekonstravimo darbai baigiami, bet eismo ribojimai galimi ir dar keliose vietose. Gerinant kelio dangos būklę, tam tikruose ruožuose nuo Kauno link Klaipėdos taip pat atliekami paprasto kelio remonto darbai. Tad ir tose vietose vairuotojai turėtų būti atidūs, paisyti leistino greičio ribojimų ir kitų kelio ženklų.

Siūlo vengti Kauno

Kelių direkcijos specialistai keliaujantiesiems į pajūrį rekomenduoja rinktis alternatyvius maršrutus. Pavyzdžiui, vykstantiesiems Vilnius–Klaipėda kryptimi rekomenduojama rinktis kelią per Panevėžį, Musninkus, Jonavą, Kėdainius ar kitus maršrutus, aplenkiant Kauną. Tiesa, taip kelionė bet kuriuo atveju pailgės geru pusšimčiu kilometrų arba beveik valanda. Vykstantiesiems iš Marijampolės Klaipėdos link galimas maršrutas per Šakius.

Atsikėlei 6 val. ryto ir nuvažiavai be problemų. O jei pabudai 10 ar 11 val., tada lieka tik stovėti spūstyse ir keikti kelininkus.

Autostradoje ties Kaunu vidutinis paros eismo intensyvumas yra didžiausias Lietuvoje ir siekia daugiau nei 50 tūkst. automobilių. Tad, planuojant keliones, Kelių direkcija rekomenduoja aplankyti internetinę svetainę www.eismoinfo.lt, kurioje pateikiama naujausia informacija apie valstybinės reikšmės kelių būklę ir eismo sąlygas, vykdomus darbus ir eismo ribojimus.

Vairuotojai valdininkų palinkėjimus ir rekomendacijas vertina nevienodai. Vieni supratingi ir kelionėms renkasi ne piko laiką, kiti garsiai piktinasi nevykusiu darbų planavimu ir juokiasi iš siūlomų alternatyvių maršrutų.

"Prie jūros reikia važiuoti pro Pasvalį, Bauskę iki pat Jūrmalos ar Ventspilio, tada ir kamščių nebus", – poilsiautojus į Latvijos pajūrį siuntė vienas internautų.

"Atsikėlei 6 val. ryto ir nuvažiavai be problemų. O jei pabudai 10 ar 11 val., tada lieka tik stovėti spūstyse ir keikti kelininkus", – samprotavo kitas.

Buvo ir tokių nepatenkintųjų, kurie kaltino atsakingas valstybės institucijas – Susisiekimo ministeriją ir Kelių direkciją atsainiu elgesiu – esą daugiau galvojama apie milijonų panaudojimą nei apie korektišką darbų grafikų sudėliojimą taip, kad jie nesutaptų su srautų augimu.

Apkrauna sunkusis transportas

Mūsų dienraštis pakalbino su spūstimis automagistralėje susiduriančios Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską ir tą pačią problemą 200 km ryčiau sprendžiančio Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėją Martyną Matusevičių.

Klaipėdos vadovo V.Grubliausko teigimu, įvažiavimo keliai į uostamiestį šiuo metų laiku gana užgrūsti. Viena priežasčių – dar pernai rudenį prasidėję pagrindinės įvažos į miestą, vadinamosios Baltijos prospekto estakados, rekonstrukcijos darbai. Statybos yra didelės apimties, tad gali trukti daugiau nei dvejus metus.

"Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžoje transporto srautas šiuo metu smarkiai apribotas. Nors jau atsirado santykinė alternatyva per Statybininkų prospektą, tačiau spūsčių problemos tai nesprendžia, jos vis dar didelės", – pasakojo meras.

Anot pašnekovo, remontuojamas Baltijos prospektas yra pagrindinė tiek sunkiojo transporto, tiek lengvojo įvažiavimo į Klaipėdą arterija.

Vasarą, savaitgaliais, jaučiami padidėję srautai iš kitų miestų. Tiek į pačią Klaipėdą, tiek į Neringą. Be to, visai šalia miesto – ir intensyvus srautas į Palangą.

"Žinoma, norėtųsi daugumą tų darbų daryti, kai srautai mažesni, pavyzdžiui, rudenį ar žiemą, bet proceso tempus riboja privalomos procedūros, konkursai, derinimai, kurie, vystant tokį projektą, neišvengiami", – aiškino V.Grubliauskas.

Jo žodžiais, Klaipėda kelių infrastruktūros prasme yra specifinė. Trys pagrindinės miesto gatvės driekiasi iš šiaurinės dalies į pietinę. Jomis vyksta pagrindinis transporto judėjimas. Įvažos į miestą priima srautą automobilių, atvažiuojančių iš rytų.

"Be abejo, vasarą, savaitgaliais, jaučiami padidėję srautai iš kitų miestų. Tiek į pačią Klaipėdą, tiek į Neringą. Be to, visai šalia miesto – ir intensyvus srautas į Palangą", – pasakojo pašnekovas.

Miesto vadovo pastebėjimu, sudėtingiausios Klaipėdai yra ne vien savaitgalio dienos, bet ir antradienis bei ketvirtadienis, kai populiariausiais maršrutais išplaukia keltai. Tomis dienomis uoste susidaro nemenki sunkiojo transporto srautai.

"Dabar, kai baigiasi mokslo metai ir tėveliams nebereikės kasdien vežioti vaikų iš rajono į miestą ir atgal, vietinių srautų turėtų sumažėti. Tikiuosi, kad ir poilsiautojų antplūdį pavyks suvaldyti", – vylėsi V.Grubliauskas.

Sutapo darbų grafikas

Kaune, siekiant efektyviau kovoti su spūstimis, neseniai buvo įdiegta automobilių srautų skaičiavimo sistema. Ji atskleidė įdomių skaičių. Šiuo metu automobilių srautas kai kuriose miesto dalyse yra smarkiai išaugęs. Pavyzdžiui, Varnių tiltu kasdien pervažiuoja net apie 70 tūkst. automobilių – vidutiniškai 20 tūkst. daugiau nei A1 greitkeliu. Beveik kiekvieną penktadienį pastebima aiški tendencija: kauniečiai, įprastai tarp kai kurių mikrorajonų keliaujantys A1 keliu, prieš savaitgalį ima vengti remontuojamo greitkelio ir iki tikslo grūdasi miesto gatvėmis.

"Penktadieniais visa Rytų Lietuva leidžiasi į Palangą, todėl kauniečiai, vengdami spūsčių prie "Megos" prekybos centro, stovinčio A1 pašonėje, savo maršrutą koreguoja sukdami miesto gatvėmis. Sekmadieniais panašus vaizdas prie Kauno būna jau kita kryptimi – grįžtant iš pajūrio. Šiems srautams pasiskirstyti dar sunkiau, nes  remontuojamas ir Pilies žiedas", – pasakojo M.Matusevičius.

Pasak specialisto, remontuoti strategiškai svarbią Pilies žiedinę sankryžą kauniečiai ryžosi numatę, kad vasarą ir per karantiną transporto srautai mieste gerokai sumažėja. Tačiau kortas kiek sumaišė tai, kad šie darbai sutapo su A1 magistralės remontais.

"Jei ne Giraitės viaduko statybos autostradoje ir kiti ten vykstantys darbai, manau, dėl miesto srautų problemų būtų gerokai mažiau", – įsitikinęs M.Matusevičius.