Svarstyklės keliuose veiks ištisą parą

Nauja akcija

Pagal normatyvus asfalto dangos viršutinis sluoksnis turėtų būti keičiamas kas 20 metų, tačiau dėl nepakankamo finansavimo Lietuvoje šis laikotarpis dažnai pailgėja iki 40 ar net 50 metų.

„Via Lietuva“ akcentuoja: dėl sunkiojo transporto gabenamo viršsvorio keliai dėvisi greičiau, praranda tvirtumą, o remontas tampa vis brangesnis. Svarstoma, kad vienas sprendimų, padėsiančių suvaldyti tokią situaciją, galėtų būti judančių sunkiųjų transporto priemonių svėrimas kelyje.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas paskelbė akciją „STOP kelių gadinimui“, kuria siekiama sumažinti perkrauto sunkiasvorio transporto daromą žalą šalies keliams. Bus plečiamas svėrimo vietų tinklas, daugės patikrinimų, o Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) bus skirtas dešimt kartų didesnis finansavimas kontrolės funkcijai vykdyti.

„Iki šiol buvo gydoma ne priežastis, o kovota su padariniais. Programa „STOP kelių gadinimui“ užtikrins efektyvesnę sunkiojo transporto kontrolę. Kasmet įrengsime po šešias dinamines svarstykles, o iki 2028 m. jų turėsime aštuoniolika. Taip pat didinsime patikrinimų mastą ir dažnį, kontrolieriai dirbs ištisą parą, bus perkama naujų patikrų automobilių“, – teigė J. Taminskas.

Gadina ne vien magistrales

Kiekvienas kelias projektuojamas tam tikroms apkrovoms ir laikotarpiui. Projektinis laikotarpis valstybinės reikšmės automobilių keliams yra ne mažesnis kaip 20 metų, o greitkeliams ir automagistralėms – 30 metų.

Vis dėlto keliai dažnai patiria gerokai didesnį krūvį, nei buvo numatyta juos projektuojant, vežėjai ne visada laikosi reikalavimų.

Lietuvoje keliais gali važiuoti standartinės krovininės transporto priemonės, kurių svoris su kroviniu yra iki 40 t, o jų varančiosios ašies apkrova negali viršyti 11,5 t, kitų ašių – ne daugiau kaip 10 t.

„Via Lietuva“ infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas akcentavo, kad transporto priemonės, viršijančios leistiną svorį arba turinčios netolygiai paskirstytą apkrovą, daro didelę žalą šalies keliams.

„Tokie sunkvežimiai ypač sparčiai ardo krašto ir rajoninius kelius, kurie dažnai nepritaikyti intensyviam sunkiojo transporto eismui. Asfalto dangose atsiranda provėžų ir bangų, ypač vasaros laikotarpiu, kai keliai įkaista ir iki 60 °C temperatūros, išdaužų ir duobių, įtrūkimų, pradeda byrėti kelkraščiai. Tai kelia didelį pavojų eismo saugumui“, – teigė M. Lukošiūnas.

Galimybės ir statistika

Lietuvoje iki šiol pažeidėjų kontrolei dažniausiai naudojama statinė transporto priemonių svėrimo technologija.

Šią technologiją naudoja LTSA, kuri dėl ribotų resursų galėjo 2017–2024 m. pasverti vidutiniškai apie tris transporto priemones per darbo dieną.

Galimas sprendimas keliamai žalai valdyti – sverti judančias transporto priemones, tačiau Lietuvoje ši technologija iki šiol naudojama epizodiškai (įrengti tik trys svėrimo postai) ir tik statistikos duomenų rinkimui.

Mūsų šalyje judančios transporto priemonės sveriamos specialiuose daugiafunkcių pažeidimų kontrolės postuose, kurie įrengti A1 kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (80,8 km), A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (92,8 km) ir A6 kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis (26,4 km).

2019–2024 m. šiuose postuose sukauptų svėrimo duomenų analizė parodė, kad buvo pasverta daugiau kaip 92 mln. transporto priemonių, iš jų 21,7 proc. sudarė krovininės transporto priemonės. Nustatyta, kad vien 2024 m. apie 25 proc. krovininių transporto priemonių pažeidė leistinas bendrosios masės ar ašių apkrovas.