2007-ųjų pavasarį Ženevos automobilių parodoje "Volvo" stende buvo eksponuojamas itin įspūdingai atrodantis nedidelis visureigis "XC60 Concept". Tąkart interviu davę šio projekto autoriai, klausiami, ar gali pažadėti, kad tapęs serijine mašina atrodys taip pat pritrenkiamai, diplomatiškai išsisuko nuo bet kokių pažadų.

Esą, "Volvo" konstruktoriai viso labo norėjo parodyti naujus dizaino sprendimus ir idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos kuriant ateities modelius. Tačiau prabėgus vos metams švedai pristatė "tikrą" XC60 – kaip du vandens lašai panašų į koncepcinį pirmtaką.

Hipnozės seansas

Kai kurie specialistai teigia, kad normalaus regėjimo žmogus tradicinio automobilio markę ir modelį gali identifikuoti stovėdamas maždaug už 100 m. "Volvo Cars" dizaino direktorius Steve'as Mattinas tikino, kad naujojo "Volvo XC60" su niekuo nesupainiosi ir žvelgdamas iš dvigubai didesnio atstumo. Iš tiesų šis keturratis turi visas geriausias skandinaviškos technikos dizaino ypatybes, yra išraiškingiausias ir kelia daugiau teigiamų emocijų nei bet kuris kitas šiuo metu gaminamas lengvasis visureigis.
Po dvi dienas trukusių XC60 bandymų Valensijos apylinkėse man dingtelėjo eretiška mintis, kad tobulas dizainas šiam automobiliui daro meškos paslaugą.

Dar prieš sėdant prie vairo nejučia susiformuoja lūkesčiai, kad mašina taip pat bus funkcionalumo, ergonomikos, gero valdymo, dinamiškumo ir panašių ypatybių etalonas. Juo labiau kad XC60 sukonstruotas naudojant tą pačią platformą, kaip ir "Volvo" kraujo brolis "Land Rover Freelander 2", pretenduojantis į vieno geriausių mažų visureigių titulą.

Deja, pagal minėtus kriterijus vertinant naująjį "Volvo" galima pasakyti tik tiek, kad jis niekuo neblogesnis už artimiausius varžovus. Sėdynės patogios, tačiau judant kalnų serpantinais po kurio laiko susigriebi, kad posūkiuose esi priverstas prisilaikyti vairo. Sulaukęs progos aplenkti virtinę sunkvežimių ir stipriau spustelėjęs akceleratorių girdi tokį dyzelinio variklio gaudesį, koks akivaizdžiai nedera tokio lygio mašinos salone.

Šešių laipsnių automatinės pavarų dėžės veikimo algoritmas nepriekaištingas, tačiau automobilis juda kiek flegmatiškai. Nors XC60 gali pasigirti didžiausia šiame sektoriuje prošvaisa (230 mm), dėl mažos pakabos eigos ir ilgos nosies (užvažiavimo kampas – 22 laipsniai), bekelės bandymuose su šiuo automobiliu greičiausiai nieko nenustebinsi.

Elektroniniai stebuklai

Kita vertus, ištaigingo modelio išvaizdą turintis automobilis kelyje toli gražu ne visada elgiasi kaip paprastas mirtingasis. Bene didžiausią įspūdį padarė XC60 laimėjimai saugumo srityje – sistema "City Safety" (saugos mieste sistema – angl.). Ji leidžia visiškai sustabdyti maždaug 30 km/val. greičiu judančią mašiną vairuotojui neįsikišus prieš bet kokią nejudančią kliūtį. Lazerinis skaitytuvas, įmontuotas prie salone esančio galinio vaizdo veidrodėlio, nuolat tiria maždaug 10 m erdvę prieš XC60 ir aktyvuoja stabdžių sistemą užfiksavęs bet kokią didesnę nei 1 kv. m kliūtį.

Pasak "Volvo" ekspertų, statistika liudija, kad net iki 70 proc. nedidelių incidentų įvyksta važiuojant mažu (iki 30 km/val.) greičiu, todėl sistema "City Safety" turėtų tapti tikra panacėja išsiblaškiusiems automobilininkams.

"Mes esame pirmasis gamintojas pasaulyje, galintis pasiūlyti tokią sistemą kaip standartinės įrangos dalį", – pristatydamas automobilį gyrėsi "Volvo Cars" prezidentas ir generalinis direktorius Fredrikas Arpas.

"City Safety" įrangą papildo "Collision Warning" (susidūrimo įspėjimas – angl.) sistema, kuri suveikia prieš galimą susidūrimą: sublyksi ryškios raudonos šviesos signalas, pasirodantis ant priekinio stiklo su garsiniu įspėjamuoju signalu.

XC60 taip pat aprūpintas jau įprastais tapusiais vairuotojo pagalbininkais: nematymo zonos informavimo sistema (angl. – Blind Spot Information System, BLIS), aktyviais "Bi-Xenon" žibintais (šviesos srautas juda su kelio kreive), pagalbine automobilio statymo kamera (angl. – Park Assist Camera, PAC), įspėjimo apie išvažiavimą į eismo juostą (angl. – Lane Departure Warning, LDW) sistemomis ir t. t.

Varikliai pažįstami

Naujasis "Volvo" visureigis bus komplektuojamas su T6 benzininiu 3 l darbinio tūrio, 285 AG pajėgumo varikliu, kuris jau senokai montuojamas visuose dideliuose šios švedų bendrovės automobiliuose.

Pirkėjams taip pat bus siūloma galimybė rinktis vieną iš dviejų dyzelinių D5 serijos variklių. Galingesnė versija išvysto 185 AG, o silpnesnė – 163 AG pajėgumą. Varikliai turi priežiūros nereikalaujantį ekologišką dalelių filtrą, sugaunantį apie 95 proc. suodžių dalelių. Kitais metais bus pasiūlyta priekiniais ratais varoma 2,4 l darbinio tūrio versija su "Euro 5" dyzeliniu varikliu, kurio galia 175 AG, o išmetamų CO2 dujų kiekis apie 170 g 1 km.

Naujojo "Volvo XC60" variklių jėga ratams perduodama naudojant šešių pavarų "Geartronic" automatinę arba mechaninę pavarų dėžę. Bazinės komplektacijos modeliai turi visų varančiųjų ratų transmisiją su "Instant TractionTM" technologija, užtikrinančia saugų važiavimą slidžiame kelyje.

"Volvo" saugumo metraštis

1944 m. Saugos karkasas.
1944 m. Laminuotas priekinis stiklas.
1959 m. Trijų taškų saugos diržai automobilio priekyje.
1960 m. Paminkštintas prietaisų skydas.
1964 m. Testuojamas pirmas atgal atgręžtas vaiko sėdynės prototipas "Volvo" gamykloje.

1966 m. Porinės schemos trikampė (trijų ratų) atsarginė stabdžių sistema.
1966 m. Energiją sugeriančios gniuždymo zonos.
1967 m. Saugos diržai automobilio gale.
1968 m. Priekinių sėdynių galvos atramos.
1969 m. Trijų taškų inertiškai susukami saugos diržai automobilio priekyje.
1972 m. Trijų taškų saugos diržai automobilio gale.
1972 m. Atgal atgręžta vaiko sėdynė ir užraktai, kurių vaikai negali atrakinti.
1973 m. Sulankstoma vairo kolonėlė.

1974 m. Energiją sugeriantys buferiai.
1974 m. Degalų bakas įmontuojamas į kitą vietą siekiant didesnio saugumo.
1978 m. Paaukštinta vaiko sėdynė.

1982 m. Priekinių ir užpakalinių sėdynių apsauga nuo pajudėjimo pirmyn susidūrus.
1982 m. Panoraminiai šoniniai veidrodėliai.
1984 m. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS).
1986 m. Didelio intensyvumo stabdžių žibintai.
1986 m. Trijų taškų saugos diržas užpakalinėje vidurinėje sėdynėje.
1987 m. Saugos diržo tempiklis.
1987 m. Vairuotojo oro pagalvė.

1991 m. Apsaugos nuo šoninio smūgio sistema (SIPS).
1991 m. Priekinių saugos diržų automatinis aukščio reguliavimas.
1993 m. Trijų taškų inertiškai susukami saugos diržai standartiškai montuojami visose sėdynėse.

1994 m. Apsaugos nuo šoninio smūgio pagalvės (angl. – SIPS, side-impact airbags).
1997 m. Apsaugos nuo apsivertimo sistema (ROPS).
1998 m. Apsaugos nuo kaklo sužalojimų sistema (WHIPS).
1998 m. Pripučiamos užuolaidos (IC).

1998 m. Dinaminė stabilumo ir sukibimo valdymo sistema (DSTC).
2000 m. Vaiko sėdynių tvirtinimo sistema ISOFIX.
2000 m. Dviem etapais pripučiamos oro pagalvės.
2000 m. "Volvo on Call" saugumo sistema.

2002 m. Apsivertimo prevencijos kontrolė (RSC).
2002 m. Priekinės pakabos apatinis balkis – apsauginė sistema, skirta priešais važiuojantiems automobiliams.

2002 m. Avarinių testų "nėščio" manekeno sukūrimas.
2003 m. Intelektuali vairuotojo informavimo sistema (IDIS).
2004 m. Nematymo zonos informavimo sistema (BLIS).
2006 m. Adaptyvus greičio valdymas (ACC).
2006 m. Aktyvūs "Bi-Xenon" žibintai.

2007 m. Įspėjimo apie susidūrimą sistema.
2007 m. Vairuotojo nuovargio ir perspėjimo sistema.
2007 m. Įspėjimas apie išvažiavimą iš eismo juostos.
2007 m. Alkoholio matuoklis prie vairo.
2008 m. Saugos mieste sistema (angl. – City Safety), susidūrimo išvengimas esant mažam greičiui.