Be eismo – penktadalis

Pavasarį atšilus orams į kelius išrieda tūkstančiai transporto priemonių, kurios žiemos metu eisme nedalyvavo. Kai kurios jų tūnojo prisiglaudusios garažuose, kitos kentėjo pridengtos storu sniego sluoksniu. Vadinamasis sezoninis transportas dažniausiai yra ne taip kruopščiai prižiūrimas kaip tas, kuriuo naudojamės nuolat. Tačiau ir kasdieniai mūsų ratuočiai yra toli gražu ne geriausios techninės būklės.

„Regitros“ duomenimis, pernai Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 2,2 mln. transporto priemonių – beveik po vieną kiekvienam suaugusiam mūsų šalies gyventojui. Per metus jų padaugėjo beveik 100 tūkst. Iš viso minėto transporto automobilių skaičius viršija 1,7 mln. Tiesa, dalis automobilių dėl įvairių priežasčių negali dalyvauti eisme. Tokių yra per 300 tūkst., o tai sudaro beveik 20 proc. visų registruotų automobilių.

Daugiausia mūsų šalyje yra 15–20 metų amžiaus lengvųjų transporto priemonių (daugiau nei 525 tūkst.). Tai sudaro 31 proc. visų lengvųjų automobilių skaičiaus. Vidutinis M1 klasės lengvųjų automobilių amžius siekia 16,2 metų. Tai gerokai prasčiau nei ES vidurkis – 11,8 metų.

Išeitis: jei aptinkami per dideli dūmingumo rodikliai, dažnu atveju pakanka pakeisti variklio oro filtrą. / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Problema dėl žibintų

Mūsų šalyje jau ne vienus metus verda aistros dėl techninės automobilių apžiūros, kurią vykdo valstybės įmonės. Vis garsiau skamba raginimai šią pagal itin griežtą metodiką vykdomą procedūrą liberalizuoti ir patikėti privatiems servisams, kaip tai yra kai kuriose Europos šalyse. Vis dėlto bent jau artimiausiais metais lietuviams teks eiti jau pramintu keliu, kuriame gausu iššūkių.

Anot statistikos, tik apie 53 proc. automobilių Lietuvoje žalią techninės apžiūros lapą gavo iš pirmo karto. Beveik 47 proc. mašinų į techninės apžiūros centrą turėjo atvažiuoti pakartotinai. Tai reiškia, kad tik maždaug kas antras automobilis iš pirmo karto techninės apžiūros metu įvertinamas teigiamai. Kaip automobilį paruošti techninei apžiūrai, plačiau domėjosi LNK žinių tarnyba.

Techninės apžiūros centrus vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas teigė, kad bene pagrindinė priežastis, kodėl vairuotojams į techninės apžiūros stotis tenka sugrįžti – signalizacinių šviesų ir žibintų būklė.

„Nesureguliuotas šviesos spindulys, nedega vienokia ar kitokia lemputė. Ir kalbu tiek apie artimąsias ir tolimąsias šviesas, tiek apie posūkius ir rūko žibintus, tiek apie gale esančius žibintus. Iš viso beveik 30 proc. automobilių į techninę apžiūrą atvyksta su tokiais trūkumais. Ir tai ne tik Lietuvos problema – Vokietijoje yra labai panaši situacija“, – aiškino R. Gabartas.

Skaidrumas: kontrolieriaus darbo teritorijoje ir transporto priemonėje negali būti atvirai paliktų grynųjų pinigų. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pataiso ir kontrolieriai

Tiesa, atstovas teigė, kad geroji žinia yra ta, jog tokius trūkumus gali nesunkiai pastebėti pats vairuotojas. Anot jo, prieš vykstant į techninę apžiūrą reikėtų kelis kartus apeiti aplink automobilį ir įvertinti, kaip veikia vieni ar kiti žibintai. Pastebėjus, kad yra problemų, tokius trūkumus nuvykus į autoservisą galima greitai ir nebrangiai pašalinti.

Teigiantiems, kad kai kuriais atvejais trūkumai dėl automobilio žibintų yra žymimi tyčia, neva nenorint išduoti teigiamos apžiūros išvados, R. Gabartas priminė, kad žibintų reguliavimas yra vienintelė procedūra, kurią galima atlikti apžiūros metu. Kontrolieriai yra aprūpinti šiai procedūrai reikiamais įrankiais, kuriuos naudojant galima atlikti kone visų automobilių žibintų reguliavimą. Vis dėlto ne visais atvejais tai būna įmanoma.

„Jei tik yra įmanoma sureguliuoti žibintus, kontrolieriai tai padaro. Kartais to padaryti neįmanoma, pavyzdžiui, automobilio priekinė dalis pažeista po avarijos, o žibintų laikikliai būna suklijuoti taip, kad laikosi kone ant plauko. Tuomet vairuotojui siūloma daugiau dėmesio skirti žibintams, jų tvirtinimams ir galbūt juos netgi pasikeisti“, – komentavo R. Gabartas.

Jei vairuotojas primygtinai siūlo kyšį ar nereaguoja į persėjimus, kad to nedarytų, techninė apžiūra nutraukiama neatlikus automobilio techninės būklės patikrinimo.

Sprendimas – nesudėtingas

Antroji priežastis, kodėl vairuotojams nepavyksta gauti teigiamo apžiūros įvertinimo – pakabos svirčių ir įvairių lankstų nusidėvėjimas.

„Apie 8 proc. automobilių turi šitą bėdą ir tai tikrai nėra smulkmena, nes pakabos gyvybingumas užtikrina, kad automobilis bus valdomas bet kokia kelio danga – kai yra nelygus paviršius, kai reikia manevruoti“, – nurodė R. Gabartas.

Anot „Transekstos“ atstovo, dar vienas dažnai pasitaikantis trūkumas, praeitų metų statistikos duomenimis, – per didelis dūmingumas. Vis dėlto tai nėra sunkiai sprendžiama problema, mat dažniausiai ją pavyksta pašalinti tiesiog pakeitus variklio oro filtrą.

„Pirmas vaistas yra pats paprasčiausias – pakeisti užsikimšusį oro filtrą, kuris filtruoja orą, patenkantį į variklį. Kai sudega litras benzino ar dyzelino, tuo pat metu sudeginama ir 14–14,5 kilogramų oro. Jei filtras užsikimšęs, vadinasi, nepakankamai jo patenka į degimo kamerą, dėl to būna tirštesnis degusis mišinys, o tai tampa priežastimi, kodėl dūmų šleifas paskui automobilį būna gerokai didesnis“, – aiškino R. Gabartas.

Bėda: pa­ka­bos svir­čių ir įvai­rių lanks­tų nu­si­dė­vė­ji­mas yra ant­ra daž­niau­sia prie­žas­tis, su­truk­dan­ti įveik­ti tech­ni­nės ap­žiū­ros proce­dū­rą. / J. Ka­lins­ko / BNS nuo­tr.

Kyšininkų mažėja

Kalbėdamas apie tai, kokie daiktai gali būti automobilyje, kuris perduodamas kontrolieriui, atliksiančiam techninę apžiūrą, perspėjo, kad transporto priemonėje negali būti atvirai palikti grynieji pinigai ar kiti daiktai, kurie galėtų būti interpretuojami kaip bandymas padaryti įtaką kontrolieriaus sprendimui.

„Jei vairuotojas primygtinai siūlo kyšį ar nereaguoja į persėjimus, kad to nedarytų, techninė apžiūra nutraukiama neatlikus automobilio techninės būklės patikrinimo ir klientui tenka sugrįžti į apžiūrą kitą kartą. Už apžiūrą sumokėti pinigai tokiais atvejais negrąžinami“, – nurodė R. Gabartas.

Statistikos duomenys rodo, kad atvejų, kai transporto priemonių savininkai siūlo kyšius techninės apžiūros kontrolieriams, mažėja.

„Techninės apžiūros protokole yra specialus langelis galimai korupcijai pažymėti. Kai žmogus ypatingai atkakliai siūlo ar daro užuominas, tas langelis būna pažymimas nurodant, kad yra galima korupcija, o tai automatiškai uždega raudoną lemputę visoje informacinėje sistemoje. Ir net atvažiavęs į kitą techninės apžiūros stotį, galbūt galvodamas, kad čia kontrolieriai bus labiau sukalbami, vairuotojas jau būna identifikuojamas ir kontrolierius žino, kad pas jį atvažiuoja žmogus su galbūt ne visai sąžiningais ketinimais“, – aiškino R. Gabartas.

Populiariausi – „Volkswagen“

Tarp populiariausių lengvųjų automobilių markių Lietuvoje daugiausia yra vokiečių gamintos mašinos – maždaug pusė. „Volkswagen“ yra akivaizdžiai populiariausia automobilių markė Lietuvoje – jų įregistruota daugiau nei 284 tūkst. Dažniausiai Lietuvoje sutinkamas šios markės modelis yra „Passat“ (per 90 tūkst.). Tai apskritai populiariausias modelis šalyje. Antrąją vietą irgi užima „Volkswagen“ – „Golf“ – per 67 tūkst. Antroje vietoje rikiuojasi kitas Vokietijos gamintojas – „Audi“. Jų Lietuvoje registruota per 177 tūkst. Populiariausias modelis – A6, jų įregistruota beveik 54 tūkst. Sparčiai populiarėjančių „Toyota“ lengvųjų automobilių Lietuvoje skaičius viršijo 162 tūkst. Per metus jų pagausėjo daugiau nei 7 tūkstančiais. Populiariausias „Toyota“ modelis yra „Avensis“, jų įregistruota 31 tūkst. Tai sudaro 19 proc. visų „Toyota“ modelių. Tiesa, šis modelis nuo 2018 m. nebegaminamas.

Vokiškoji „Opel“ buvo vienintelė markė iš pirmojo dešimtuko, kurių šįmet įregistruota mažiau nei prieš metus – iš viso per 140 tūkst. automobilių. Populiariausias „Opel“ modelis yra „Zafira“ – jų įregistruota 38 tūkst. Tai sudaro 26 proc. visų „Opel“ modelių. Antroje vietoje – nedaug atsilikusi „Astra“ (37 tūkst.). Penktoje vietoje – dar vienas vokiečių gamintojas BMW, kurių mūsų šalyje įregistruoti per 128 tūkst. Per metus jų padaugėjo beveik 10 tūkst. Populiariausi tarp BMW – penktos klasės (43 tūkst.) ir trečios klasės (40 tūkst.) modeliai. Šeštas pagal populiarumą – švediškasis „Volvo“. Šių automobilių buvo įregistruota per 96 tūkst. Populiariausias „Volvo“ modelis yra V70 (beveik 20 tūkst.). Septinta markė – „Ford“, tokių automobilių šalyje spalio pradžioje buvo daugiau nei 77 tūkst. Populiariausias „Ford“ modelis yra „Focus“ – jų įregistruota beveik 20 tūkst. „Mercedes-Benz“ ženklu pažymėtų automobilių Lietuvoje yra per 63 tūkst. Populiariausias „Mercedes-Benz“ modelis – E klasės (daugiau nei 15 tūkst.), arba 25 proc. visų šios markės modelių. Toliau rikiuojasi „Škoda“ – beveik 60 tūkst. mašinų. Populiariausias čekiškas modelis yra „Octavia“. Pastarųjų įregistruota per 27 tūkst. – beveik pusė visų „Škoda“ modelių. Dešimtuką užbaigia „Nissan“ – per 51 tūkst. Populiariausias modelis yra visureigis „Qashqai“ (daugiau nei 17 tūkst.).