Tendencija – neigiama: 9,3 mln. eurų mažiau Pereiti į pagrindinį turinį

Tendencija – neigiama: 9,3 mln. eurų mažiau

2025-07-27 15:20

Pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas sudarė per 1,37 mlrd. eurų – 0,7 proc., arba 9,3 mln. eurų, mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Poreikis: Europos transporto sektoriui trūksta pusės milijono vairuotojų.
Poreikis: Europos transporto sektoriui trūksta pusės milijono vairuotojų. / „Instagram“ asociatyvi nuotr.

Veiksnių įtaka

Neigiamos tendencijos tęsiasi, kai 2024 m. pirmą kartą per penkiolika metų buvo fiksuotas metinis eksporto sumažėjimas 2,7 proc., iki 5,69 mlrd. eurų, teigiama Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) rinkos apžvalgoje.

Iki tol transporto paslaugų eksporto kritimas buvo užfiksuotas tik 2009 m., kai sektorių smarkiai paveikė pasaulinė finansų krizė.

TTLA vadovo Povilo Drižo teigimu, duomenys rodo, kad Lietuvos krovininio kelių transporto sektorius susiduria su vis didesniais iššūkiais, kuriuos lemia tiek vidaus, tiek išorės veiksniai.

„Sparčiai augantys atlyginimai ir veiklos sąnaudos Lietuvoje didina spaudimą tarptautinėje aplinkoje konkuruojančioms transporto įmonėms. Be to, griežtėjanti imigracijos politika riboja galimybes pritraukti vairuotojų iš trečiųjų šalių, o tai dar labiau apsunkina sektoriaus veiklą“, – sakė P. Drižas.

Trūksta darbo jėgos

Lietuvos įmonės konkuruoja ne tik su Vakarų Europos, bet ir su kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių vežėjais, kurių veiklos sąnaudos yra gerokai mažesnės.

Didžiausią spaudimą Lietuvos vežėjai patiria konkuruodami su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Čekijos ir kitų šalių vežėjais, kurių veiklos sąnaudos yra pastebimai mažesnės nei pas mus.

Dar vienas svarbus veiksnys – darbo jėgos trūkumas. Lietuvoje šiuo metu trūksta apie 15 proc. profesionalių vairuotojų – tai viena didžiausių proporcijų ES.

Pasak P. Drižo, Europos šalys pasuko skirtingais keliais spręsdamos vairuotojų trūkumo problemą: vienos, kaip Lenkija ar Vengrija, supaprastino imigracijos procedūras ir aktyviai pritraukia darbo jėgą iš trečiųjų šalių.

Kitos, tarp jų ir Lietuva, pasirinko griežtesnį kelią – įvedė kvotas, padidino reikalavimus darbdaviams ir nustatė aukštesnį įdarbinimo slenkstį užsieniečiams.

Šių metų pradžioje Lietuvoje dirbo 141,4 tūkst. užsieniečių, iš jų 93 proc. – trečiųjų šalių piliečių.

Sprendimai ir lankstumas

P. Drižo teigimu, imigracijos sprendimai, nors ir grindžiami vidaus politikos tikslais, gali riboti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, kur lankstumas tampa vis svarbesniu veiksniu.

„Imigracijos politika tampa ne tik socialinės, bet ir ekonominės konkurencijos priemone. Transporto sektoriuje tai ypač aktualu, nes Europa šiuo metu susiduria su 500 tūkst. vairuotojų trūkumu. Šalys, kurios geba greitai ir efektyviai pritraukti darbo jėgą, įgyja akivaizdų pranašumą. Jei Lietuva nesubalansuos saugumo, darbo rinkos apsaugos ir verslo poreikių, rizikuojame prarasti tvirtas konkurencines ir ekonomines pozicijas, kurias ilgai kūrėme“, – pabrėžė P. Drižas.

Lietuvos darbdavių duomenimis, šių metų pradžioje mūsų šalyje dirbo 141,4 tūkst. užsieniečių, iš jų 7 proc. ES ir 93 proc. – trečiųjų šalių piliečių. Pirmas pozicijas pagal užsieniečių įdarbinimą užima transporto ir saugojimo sektorius – per 73 tūkst. atvykėlių.

Lenkijoje šiemet sausio pabaigoje dirbo apie 1,045 mln. darbuotojų užsieniečių, kurie sudarė 6,4 proc. visos darbo jėgos.

Atvykėliai – iš daugiau nei 150 šalių, bet dauguma jų – 67,2 proc. – iš Ukrainos. Baltarusiai sudarė 10,9 proc. užsienio darbo jėgos, kartvelai – 2,2 proc., indai – 2 proc., kolumbiečiai – 1,5 proc., filipiniečiai – 1,4 proc.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų