Prievolė ir šešėlinė rinka
„Panaudota variklinė alyva – pavojinga atlieka, nes joje susikaupia daug kenksmingų medžiagų. Netinkamai tvarkoma ji tampa realiu aplinkos taršos šaltiniu. Lietuvoje oficialiai sutvarkoma tik ketvirtadalis alyvos atliekų, o likusi dalis kažkur išgaruoja. 10–15 proc. alyvos sunaudojama variklių eksploatacijos metu, tačiau ta dalis tikrai menka, palyginti su visu nesurenkamu kiekiu. Atliekų sutvarkymo apimtis nepalieka abejonių: panaudota alyva patenka į aplinką taip, kaip neturėtų“, – sakė Pavojingųjų atliekų tvarkymo asociacijos (PATVA) direktorius Marius Busilas.
PATVA vertinimu, Lietuvoje automobilinės alyvos sutvarkymo rodikliai žemi todėl, kad rinkoje yra susidariusios sąlygos nelegaliai veikti.
Panaudota alyva turi tam tikrą vertę – užsienyje ji perdirbama iš jos vėl pagaminant naujus produktus. Siekiant užtikrinti šių atliekų sutvarkymą, automobilių servisai turi prievolę pateikti pavojingąsias atliekas tvarkytojams du kartus per metus, o tai kainuoja. Jeigu alyvos atliekos aplenkia legaliai veikiančius tvarkytojus, ji dažniausiai atsiduria šešėlinėje rinkoje.
Degina? Nuodija aplinką
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad panaudota alyva – degi, ją galima naudoti patalpoms šildyti.
Tokios aplinkybės leido rinkoje susiformuoti situacijai, kai atliekų tvarkytojais save įvardijantys subjektai siūlo ne tik paimti iš autoservisų panaudotą alyvą, bet už ją dar ir sumokėti.
Smulkiesiems autoservisams tai akivaizdi finansinė nauda.
Panaudotos alyvos deginimas yra nelegalus ir ypač žalingas, nes į aplinką patenka didelis kiekis labai kenksmingų medžiagų – švino, kadmio, chromo, nikelio ir netgi gyvsidabrio, taip pat kancerogenų, dioksinų, kietųjų dalelių ir kitų toksiškų junginių. Šios medžiagos nesudega, bet patenka į orą su dūmais arba nusėda pelenais.
Teisės aktai numato, kad panaudotos alyvos deginimas yra aukštos rizikos veikla, kuri turi būti vykdoma tik turint tam pritaikytą specialią infrastruktūrą. Lietuvoje tai gali atlikti tik pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonė „Toksika“, užtikrinanti reikiamą taršos kontrolę.
Lietuvoje oficialiai sutvarkoma tik ketvirtadalis alyvos atliekų.
Kontrolės spragos
Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane numatyta, kad alyvos atliekų surinkimo ir tinkamo tvarkymo tikslai kasmet turėtų didėti.
2025 m. siekta sutvarkyti 39 proc. panaudotos alyvos, 2026 m. keliamas tikslas – 42 proc., o kitąmet pasiekti ir 45 proc.
PATVA vadovo M. Busilo teigimu, geresnį panaudotos alyvos surinkimą būtų galima užtikrinti, jeigu šios atliekos būtų priskirtos apmokestinamųjų gaminių kategorijai, taip įgyvendinant gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principus.
„Gamintojams ir importuotojams grąžinus anksčiau turėtą prievolę rūpintis alyvos atliekų surinkimu, jie būtų suinteresuoti pasiekti nustatytus sutvarkymo tikslus, o verslams nekainuotų atliekų atidavimas tvarkytojams“, – įsitikinęs M. Busilas.
Šiuo metu tikrinant autoservisus dažnai apsiribojama oficialiai gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) nurodytais duomenimis.
„Jeigu kontrolė būtų papildyta kryžminiu patikrinimu, pavyzdžiui, prašant buhalterinių duomenų apie įsigytos alyvos ar apie sutvarkymui pateiktų filtrų kiekį, būtų daug lengviau identifikuoti, ar alyva kažkur nedingo“, – teigė M. Busilas.
Kaltė ir įrodymai
Aplinkos apsaugos departamentas nuolat tikrina techninę priežiūrą atliekančius fizinius ir juridinius asmenis, ne pirmus metus rengiama aplinkosaugos akcija „Garažiukas“.
Per 2025-uosius specialistai surengė apie 250 patikrinimų, tačiau nubausti pažeidėjus nelengva. Kaltei įrodyti nepakanka remtis tik GPAIS apskaitos duomenimis ar servise susidarančių tepalų filtrų ir surinktos alyvos santykiu, nes būtina faktais įrodyti, ar sutampa apskaitoje nurodyti duomenys su faktine situacija.
Aplinkosaugininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis transporto priemonių remonto meistrų veikia nelegaliai, tad nefiksuoja apskaitos ir nepateikia dokumentų.
Naujausi komentarai