Jei Seimas pritars visiems Andriaus Kubiliaus vadovaujamo Ministrų kabineto siūlymams, kaip lopyti būsimojo biudžeto skyles, jau pirmą 2009-ųjų dieną degalinėse drastiškai šoktelės benzino ir dyzelino kainos. To priežastis – sprendimas vienu sykiu iki ES nustatyto minimalaus dydžio kilstelėti degalų akcizus. Po šios procedūros vidutinė mažmeninė A95 markės benzino kaina padidėtų 44 centais, dyzelino – 22 centais, automobilių dujų – 40 centų.

Neišvengiamos permainos

Tokie vairuotojų keiksmažodžių lavinas sukeliantys mokesčių politikos viražai aiškinami būtinybe pasiekti ES nustatytus minimalaus akcizo dydį. Lietuva buvo išsiderėjusi teisę didinti akcizus pamažu: bešviniam benzinui iki 2011 m. sausio 1 d., o dyzeliniams degalams ir žibalui – iki 2013 m. sausio 1 d. Tačiau atsižvelgdama į palankią padėtį naftos rinkoje, A.Kubiliaus Vyriausybė siūlo didinti akcizo tarifus neatidėliojant – nuo 2009-ųjų sausio 1 d.

Šiuo metu Lietuvoje bešviniam variklių benzinui taikomas 1116 litų, benzinui, turinčiam švino, – 1454 litų, o žibalui ir dyzelinui – 947 litų už 1 tūkst. l produkto akcizo tarifas. Suskystintoms dujoms taikomas 432 litų už toną produkto akcizo tarifas.

Pradėjus skaičiuoti naujus akcizų tarifus bešvinis benzinas bus apmokestintas 1500 litų (tai sudarytų 434 eurus), benzinas, turintis švino, – 2000 litų (578 eurus), dyzelinas ir žibalas – 1140 litų (tai sudarytų 330 eurų) už 1 tūkst. l, o suskystintos dujos – 1050 litų už toną produkto.

Planuojama, jog padidinus akcizus valstybės biudžetas gautų 462 mln. litų daugiau pajamų.

Smūgis naudotojams

"Planuojamas iš tiesų didelis degalų kainos šuolis, todėl automobilininkų reakciją nuspėti nesunku. Jau dabar, nors per porą pastarųjų mėnesių kone pusantro lito už litrą atpigo benzinas, vartojimas sparčiai mažėja. Žmonės arba jau neturi pinigų, arba ruošdamiesi prognozuojamai recesijai, gerokai apkarpė išlaidas transportui, atsisakė dalies kelionių", – pastebėjo Lietuvos naftos produktų prekybos asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Pašnekovas taip pat spėjo, kad išaugę akcizai dar labiau padidins iš Rusijos ir Baltarusijos plūstančius srautus degalų, kurie apskritai neapmokestinami.

"Mūsų skaičiavimu, importuojami didžiuliai kiekiai dyzelino. Kasmet apie 200–300 tūkst. t, tai sudaro beveik 20–30 proc. visų Lietuvoje sunaudojamų degalų. Muitinės pareigūnų teigimu, vien dėl nesurenkamo akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio biudžetas praranda apie 300 mln. litų pajamų. Tai tikrai daug, tačiau legaliai įvežamų degalų (vilkikų bakuose leidžiama įsivežti 1500 l) apskaitos tvarka nekeičiama, rodos, dešimt metų", – tvirtino M.Palijanskas.

Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad valdžia ketina keisti teisės aktų, reglamentuojančių valstybės naftos produktų atsargų kaupimą, nuostatas. Lig šiol naštą dalijosi valstybė su gamintojais ir importuotais. Šią prievolę delegavus tik verslininkams, naudotojams tektų padengti ir išlaidas, susijusias su degalų rezervais.

Vežėjų asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius, komentuodamas valdžios ketinimus didinti akcizus teigė, kad jausmai prieštaringi.

"Laikas koreguoti mokesčių tarifus, ko gero, tinkamas, nes nafta pinga. Tačiau drauge į recesiją ritasi ir visas šalies ūkis, todėl vargu ar šios priemonės padės subalansuoti biudžetą. Pabrangęs dyzelinas neigiamai paveiks visų kitų prekių ir paslaugų kainas. Toks sprendimas bus skausmingas", – sakė A.Kondrusevičius.

Šoko terapija

"Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, politikų ketinimus prieš pereinamąjį laikotarpį įvykdyti ES reikalavimus nustatyti minimalius degalų akcizų tarifus, vadino teisingais.

"Kuo anksčiau tai padarysime, tuo bus lengviau ateityje. Dabartinis laikas tinkamas, nes naftos kainos kritusios iki senokai buvusio lygio, todėl net maksimaliai padidinus akcizus, tai nešokiruos vartotojų. Estai, analogiškus sprendimus priėmę pernai, kai naftos kainos buvo didžiausios, degalų kainų augimą išgyveno kur kas skausmingiau. Žinoma, ir Lietuvoje reikalai krypsta į tai, kad daliai gyventojų benzinas bus prabangos prekė. Tačiau jei tai paskatins žmones persėsti į viešąjį transportą, tam tikru požiūriu bus geriau", – samprotavo V.Klyvienė.

Banko analitikė akcentavo, jog peržiūrėjus degalų akcizus bus ne tik lengviau subalansuoti valstybės finansus, bet ir siekti, kad būtų įvestas euras.

Erdvės augti yra

Finansų ministerijos specialistai, komentuodami siūlymus didinti akcizus, patvirtino, kad tam įtakos turėjo ir numatomas biudžeto deficitas. Jų teigimu, tai padeda geriau surinkti pajamas į valstybės biudžetą, nors pagrindinė priežastis yra palanki padėtis naftos rinkoje: kritus naftos kainoms didinami akcizai turės mažiau įtakos vartojimui. Beje, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per spalį ir lapkritį (palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu) didmeninė prekyba benzinu išaugo 9 proc., o dyzelinu – sumažėjo 7 proc. Degalų vartojimo pokyčiai sietini ir su sezoniškumu, be to, esant lėtėjant ekonomikai, žmonės keičia vartojimo įpročius. Net ir padidinus degalų akcizo tarifą, degalų kainos bus gerokai mažesnės už buvusias 2008 m. pradžioje ir tikrai nebus didžiausi ES šalyse.