Kompensacijų negavo

Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris 2021-ųjų ketvirčius, palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, geležinkeliais keleivių Lietuvoje vežta 31 proc. mažiau, miesto ir priemiestiniuose maršrutuose keleivių sumažėjo perpus, tolimojo susisiekimo – 61 proc., tarptautiniuose – net 87 proc., užsakomuosiuose reisuose – 64 proc.

17 proc. daugiau keleivių vežta specialiaisiais reisais – į darbą ar mokyklas.

Taršos mokestis kai kurioms keleivinio transporto įmonėms padidėjo penkis ar net dešimt kartų.

Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, keleivinio transporto įmonių situacija pastaruoju metu sparčiai prastėja dėl globalių veiksnių.

„Remiantis 21 keleivinio transporto bendrovės pateiktais duomenimis, elektros sąnaudos įmonėse padidėjo net 1,4 karto, šilumos sąnaudos – 3,3 karto. Dėl brangstančių degalų 1 km ridos savikaina taip pat išaugo 1,3 karto. Didėjo ir atlyginimai darbuotojams, taip pat – minimali alga. Be to, nors ir bene stipriausiai nukentėję nuo pandemijos, keleivių vežėjai negavo koronaviruso kompensacijų už nuostolingą keleivių vežimą tolimojo susisiekimo autobusais. Vežėjų pajamos nuolat mažėja – per pandemiją žmonės atprato nuo viešojo transporto, mieliau renkasi kelionę nuosavais automobiliais“, – sakė G.Nakutis.

Taršos mokesčio našta

Be resursų brangimo, kurio išvengti neįmanoma, prisideda ir buvusios valdžios sprendimai dar 2020-aisiais.

Taršos mokestis pastaruoju metu vidutiniškai padidėjo daugiau nei tris kartus, o kai kurioms keleivinio transporto įmonėms – penkis ar net dešimt kartų, nors lengviesiems automobiliams šio mokesčio įvedimas taip ir nebuvo patvirtintas.

Bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis patvirtino, kad, palyginti 2020-ųjų ir 2021-ųjų rezultatus, taršos mokestis įmonei padidėjo 2,2 karto, nors autobusų ir troleibusų rida sumažėjo 10 proc.

„Sąnaudos 1 km išaugo net 32 proc. Įmonės veiklos rezultatai dėl to gerokai suprastėjo. Jei ir šiais metais situacija nesikeis, patirsime nuostolių. Sunku pateisinti sprendimus, kurie priimami nesilaikant Žaliojo kurso strategijos reikalavimų“, – kalbėjo „Kauno autobusų“ vadovas.

Prireiks dotacijų

Pasak G.Nakučio, nerimą keleivių vežėjams kelia ir planuojami nauji mokesčiai – už naudojimąsi keliais (e-tolling), akcizo degalams didinimas.

„Remiantis išankstiniais skaičiavimais, kai kurioms įmonėms mokestis už naudojimąsi keliais didėtų net dešimt kartų. Keleivių vežėjai dėl padidėjusių sąnaudų bus priversti branginti bilietus“, – dėstė G.Nakutis.

Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas prognozuoja: padidėjus mokesčiui už naudojimąsi keliais, per metus už vieną autobusą, važiuojantį maršrutu Klaipėda–Vilnius, įmonei tektų sumokėti apie 7,5 tūkst. eurų, arba dešimt kartų daugiau, nei moka dabar.

„Jei mokestis už kelius didės taip drastiškai, kaip prognozuojama, teks branginti bilietus. Valstybė bus priversta skirti dotacijas už nuostolingų tolimojo susisiekimo maršrutų aptarnavimą, taip jau yra Latvijoje“, – sakė V.Ramanauskas.