Transportininkų verslas vadinamas visos ekonomikos lakmuso popierėliu. Vežėjai pirmieji patiria sunkumų slūgstant krovinių srautams, ir pirmieji nugriebia augančios rinkos "grietinėlę". Deja, kol kas pragiedrulių nematyti.

Gerų naujienų štilis

Deja, pasak vežėjų asociacijos "Linava" prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, nudžiuginti geromis naujienomis dar negalima.

"Krovinių gabenimo apimtis ir kainos vis dar tirpsta. Todėl kalbėti apie verslo pavasarį kol kas anksti. Nepaisant to, optimistinių naujienų vis dėlto yra. Mūsų asociacijos žmonės pastaraisiais mėnesiais itin aktyviai dirbo ieškodami naujų krovinių kanalų, važinėjo po specializuotas parodas bei verslo forumus ir pasiekė šiokių tokių laimėjimų", – tikino A.Kondrusevičius.

"Linavos" vadovas išreiškė nuomonę, kad ši krizė itin aiškiai atskleidė, kas yra kas vežėjų versle.

"Solidžiausią patirtį turinčios transportininkų įmonės sugebėjo rasti nišas, prisitaikyti prie klientų poreikių vežti negabaritinius, brangiai kainuojančius krovinius. Nors lig šiol tradiciškai pagrindinis pasirinkimo kriterijus buvo kaina, dabar lemiamas dalykas yra vežėjų reputacija ir profesionalumas. Nepakanka vien gebėjimo laiku pasikrauti krovinį, nugabenti reikiamu adresu ir iškrauti. Sėkmę galia garantuoti tik tie dalykai, kurie ateina su verslo branda, daugybės smulkmenų išmanymu, gebėjimu prognozuoti ir laiku pasiruošti rinką krečiančioms permainoms. Šia prasme mūsų vežėjai senbuviai gali kalbėti apie tam tikrą sėkmę, nes nemažai asociacijos narių Senojo žemyno rinkose yra užsidirbę tikrai neprastą vardą. Dabar tai padeda gauti naujų užsakymų ir išgyventi", – samprotavo "Linavos" prezidentas.

Deja, net ir solidžiausios įmonės gali kalbėti tik apie tai, kaip išgyventi. Statistika liudija, kad transporto įmonių apyvarta 2008-aisiais vidutiniškai siekė apie 6,4 mln. litų (2007 m. – 5,9 mln. litų), tačiau bendras pelningumas sumažėjo nuo 5,9 proc. (2007 m.) iki neigiamo skaičiaus – minus 1,5 proc. (2008 m.). Neigiamas vidutinis vežėjų pelningumas buvo fiksuotas pirmą kartą, o tai reiškia, kad apie 54 proc. duomenis pateikusių įmonių dirba nuostolingai. Prieš porą metų tokių tebuvo šeštadalis.

Palyginti su užpraeitais metais, augo ir įmonių pajamos (8,5 proc.), tačiau sąnaudų padaugėjo dvigubai (16 proc.). Nemažai įmonių ateityje gali imti stabdyti veiklą, ieškoti naujų veiklos sričių.

Specialistų teigimu, Lietuvoje komercinių automobilių skaičius bemaž dešimčia tūkstančių viršija reikalingą esamomis rinkos sąlygomis.

Antausis rinkos naujokams

"Linavos" vadovai akcentavo, kad ypač skaudžiai krizė smogė pastaraisiais metais kaip grybai po lietaus dygusioms transporto įmonėms. Tobulas atrodęs verslas, kai įsigijus keletą vilkikų buvo galima gauti solidžias pajamas, tapo mirtinais pelėkautais greitu pelnu susigundžiusiems rinkos naujokams.

"Dar praėjusių metų pradžioje būgštavome, kad kai kurių mūsų kolegų įmonių plėtra nepamatuotai sparti, kad ji buvo paskatinta ne naujų rinkų atsiveriančiomis galimybėmis, bet pigių ir lengvai gaunamų pinigų pasiūla. Ta pasiūla buvo tokia aktyvi ir net įkyri, kad neimti paskolų ar nepirkti naujų vilkikų atrodė beveik nepadoru. Neatsitiktinai dabar išperkamosios nuomos bendrovių aikštelės braška nuo apynaujų, vos keliasdešimt ar net keliolika tūkstančių kilometrų nuvažiavusių vilkikų, siūlomų už 35 tūkst. eurų", – kalbėjo "Linavos" generalinis sekretorius Valdas Gilys.

Vežėjai pripažino, kad meškos paslaugą transporto sektoriui padarė itin liberalus požiūris į tai, kas, kur, kaip ir kada gali vežti krovinius. Visi, kurie išlaiko nesudėtingus egzaminus, nėra patekę į teisėsaugos akiratį ir turi šiek tiek pinigų, gali imtis transporto verslo. Lietuvai tapus ES nare, nustojo gyvuoti bet kokie rinkos reguliavimo mechanizmai.

"Tarkim, iki 2004-ųjų galiojusiose licencijavimo taisyklėse buvo fiksuota, kad įmonės transporto parkas per metus negali augti daugiau kaip 20 proc. Galbūt tai skamba nepopuliariai, tačiau sektoriaus plėtra buvo subalansuota. Per pastaruosius ketverius metus, kai buvo atsisakyta bet kokių saugiklių, vilkikų parkas ūgtelėjo nuo 10,5 tūkst. iki 33 tūkst. – t. y. 75 proc. kasmet. Vežėjų įmonių skaičius per tą laiką padvigubėjo. Šiandien matome, kuo visa tai baigėsi", – apgailestavo A.Kondrusevičius

Asociacijos specialistų atlikta statistinių duomenų analizė rodo, kad pastaraisiais metais sparčiai mažėjo transporto įmonių, turinčių iki 5 automobilių, ir augo daugiau automobilių turinčių bendrovių skaičius. Per 2000–2008 m. daugiau nei 10 automobilių turinčių įmonių skaičius šoktelėjo daugiau nei tris kartus (nuo 12,1 proc. iki 41 proc.). Mažiau nei 10 automobilių turinčių įmonių dalis kito nesmarkiai. Šiuo metu Lietuvos komercinių sunkvežimių ir autobusų parkas siekia bemaž 31 tūkst. transporto priemonių.

"Transporto įmonių paslaugų pasiūla dar prieš šią krizę gerokai lenkė paklausą. Pablogėjus ekonominei padėčiai, prasidėjo itin smarki vežėjų tarpusavio konkurencija. Kai kurie ekonomistai tikina, jog tokia padėtis rinkai tik į naudą – sumažės neprofesionalių dalyvių skaičius, augs paslaugų kokybė. Ko gera, taip ir atsitiks, tačiau visa tai kainuos labai brangiai", – sakė V.Gilys.

Minusas auga

Vežėjus į neviltį varo ir tai, kad su ekonomikos krize užgriuvo žiauriai išaugusios veiklos sąnaudos. Didesnis degalų akcizas, PVM mokesčio kėlimas ir didesnės paskolų palūkanos apsunkino ir taip nelengvą šio sektoriaus įmonių padėtį. "Linavos" duomenimis, 2008-aisiais 1 km transportavimo išlaidos siekė 2,59 lito (2007 m. – 1,83 lito) ir per metus padidėjo net 41,5 proc.

Vyriausybei padidinus degalų akcizą, išlaidos degalams sudaro beveik pusę transportavimo sąnaudų. Įmonių vadovai teigia pastebintys, kad nemažai maršrutų nebeduoda pelno – minusas kas mėnesį auga, vėluoja darbuotojų atlyginimai, įmonės klimpsta į skolas. Desperatiškai ieškodami išeities degalų, su retomis išimtimis, mūsiškiai pilasi tik kaimynėse Lenkijoje ar Rusijoje. Šioje dyzelinio kaina nuo mūsiškės skiriasi maždaug du kartus.

Beje, atsiskaitymas už įsigytus degalus taip pat pradėjo strigti. Dėl nuolat vėluojančio mokėjimo ar neatsiskaitymo bendrovė "Linavos" Servisas 132 buvo priversta užblokuoti transporto įmonių degalų korteles ar panaikinti kredito limitus.

Transportininkus slegia ir gerokai griežtesnis bankų ir išperkamosios nuomos bendrovių kalbos tonas – susitarti dėl skolų restruktūrizavimo paprastai pavyksta tik stambesnėms įmonėms. Padidėjusios paskolų ir išperkamosios nuomos palūkanos verčia mažinti darbuotojų ir maršrutų skaičių ar apskritai atsisakyti išperkamosios nuomos sutarčių pagrindu naudojamų automobilių. Norėdamos žūtbūt išsilaikyti rinkoje, vežėjų įmonės priverstos mažinti paslaugų kainas, tačiau dėl to tik dar giliau klimpsta į nuostolių liūną.

Nauji verslo įrankiai

Krovinių gabenimo rinkos padėtį komentavę "Linavos" vadovai atkreipė dėmesį į permainas Rusijoje, kuri buvo ir, ko gera, dar ilgai bus viena svarbiausių mūsiškių vežėjų verslo partnerių.

"Visi ekspertai sutaria, kad krizę anksčiau ar vėliau pakeis ekonomikos augimas, kuriam ruoštis būtina jau dabar. Kaip? Visų pirma, sekant ir analizuojant Rusijoje vykstančius procesus. Pastaruoju metu ten logistikos centrai ir muitinės terminalai perkeliami iš Maskvos į atokesnius miestus – Smolenską, Žemutinį Naugardą, Sankt Peterburgą ir pan. Tai keičia logistikos schemas ir vežėjų maršrutus, svarbius ir mūsiškėms transporto įmonėms. Tinkamai šioms naujovėms pasirengus, paslaugas būtų galima siūlyti geresnėmis sąlygomis", – pasakojo neseniai Maskvoje vykusioje tarptautinėje transporto ir logistikos parodoje "TransRusija 2009" dirbęs "Linavos" atstovas spaudai Gytis Vincevičius.

Jo teigimu, rimtu koziriu kovojant dėl krovinių gali tapti rusiškos elektroninės muitinės deklaracijų sistemos perėmimas, elektroninių TIR knygelių naudojimas ir panašūs dalykai, leidžiantys taupyti nemažai laiko ir lėšų.