Skaudūs įvykiai

Lietuvoje tamsiu paros metu įvyksta kas ketvirta avarija, kurioje būna sužalojami ar žūsta žmonės. Ypač skaudžios jos būna paskutiniais rudens mėnesiais.

Lapkričio mėnesį dėl ilgo tamsaus paros meto ir dažnai sudėtingų bei matomumą prastinančių meteorologinių sąlygų, lietaus, dulksnos ar šlapdribos, akivaizdžiai išauga ir vidutinis vienos avarijos žalos dydis – remiantis "Lietuvos draudimo" statistika, jis padidėja 18 proc., palyginti su metų vidurkiu.

"Apskritai rudenį suaktyvėja jaunimo, studentų kelionės, paprastai vairuotojai dėl nepatyrimo sukelia skaudesnių eismo įvykių", – teigia "Lietuvos draudimo" Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Elementarios klaidos

Spalio mėnesį pokytis ne toks didelis, tačiau vis tiek akivaizdus – eismo įvykių skaičius išauga iki 5 proc. Vidutinė žala išlieka panaši į metų vidurkį – 1 370 eurų. "Eismo įvykiai užmiestyje yra itin skaudūs: nukenčia arba žūsta žmonės, automobiliai sudaužomi nebepataisomai, įvyksta masinės avarijos, kai į susidūrusias transporto priemones įsirėžia dar ir kiti eismo dalyviai", – pasakoja A.Juodelis.

Nereikia nukreipti dėmesio nuo kelio – 2 sekundes trunkantis žvilgsnis į radiją ar navigacijos ekraną gali būti lemtingas.

Tokios avarijos įvyksta dėl elementarių vairuotojų klaidų – neįsitikinus, ar lenkti yra saugu, žvilgsnio nukreipimo nuo kelio į kitą objektą, nepastebėjus sunkiau matomos kliūties – laukinio žvėries, dviratininko ar pėsčiojo be šviesą atspindinčių elementų.

Prasto matomumo sąlygos šių klaidų tikimybę gerokai padidina. Neretai, ypač miestuose, įvykius sukelia ir pernelyg didelis vairuotojų pasitikėjimas savo jėgomis – neįvertinama, kad ant šlapios kelio dangos stabdymo kelias pailgėja, nesilaikoma saugaus atstumo.

Svarbiausia – atidumas

BMW vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis, kalbėdamas apie eismo įvykius rudenį, pritaria, kad jie nutinka dėl vairuotojų klaidų – menko atidumo ar saugaus greičio nesilaikymo. "Tamsiu paros metu svarbiausia yra atidumas. Nereikia nukreipti dėmesio nuo kelio – 2 sekundes trunkantis žvilgsnis į radiją ar navigacijos ekraną gali būti lemtingas", – teigia sportinio vairavimo instruktorius.

Šiuolaikiniuose automobiliuose montuojama daug elektroninių saugumo sistemų, padedančių vairuotojams išvengti ekstremalių situacijų arba, į tokią patekus, apsieiti be nuostolių. Per kelią migruojantys žvėrys prieš automobilį kartais išnyra taip greitai, kad sureaguoti ir atlikti tinkamus veiksmus iš esmės neįmanoma. Tačiau kartais už vairuotoją gali sureaguoti pats automobilis. Naujuose automobiliuose diegiama autonominio stabdymo sistema gerokai sutrumpina stabdymo kelią.

Jeigu automobilis važiuoja 90 km/val. greičiu, visiškai sustoti gali maždaug per 48 m. Tačiau vairuotojas stabdį iki galo paspaudžia ne iškart pamatęs kliūtį – skaičiuojama, kad jo reakcija trunka apie 1 sekundę, per kurią automobilis įveikia dar 25 m. Tad bendras sustojimo atstumas pailgėja iki 73 m.

Pasak D.Jonušio, technologijų nauda neginčytina, tačiau Kelių eismo taisyklės numatyto, kad greičio reikalavimų laikymasis – viena svarbiausių dedamųjų siekiant maksimalaus saugumo šalies keliuose. "Infraraudonųjų spindulių kamera, autonominio stabdymo ir kitos sistemos veikia tinkamai, kai vairuotojas atlieka savo darbą – važiuoja saugiai bei atsakingai", – sako vairavimo instruktorius.