1231 m. tradiciškai laikomi dominikonų misijų Lietuvoje pradžia, ilgainiui susieta su legenda apie pirmojo lenkų kilmės dominikono Šv. Hiacinto (Jacek Odrowąż, apie 1183–1257) apsilankymą. Per nuotolines paskaitas ir gyvus edukacinius užsiėmimus turėsite galimybę pažinti ordino istoriją ir palikimą, Šv. Dominyką ir Šv. Hiacintą, išgirsti su jais sietinas legendas ir vizijas bei atrasti šimtmečius besitęsiančią atminimo tradiciją, įamžintą auksakalystės, tapybos, grafikos, skulptūros ir tekstilės kūriniuose.
Spalio 2 d. 12 val. (Domini) canes Vilniuje: orientacinis žaidimas istorijos ir šunų mylėtojams
Pamokslininkų ordino nariai kitaip vadinami dominikonais (lot. k. Domini canes – Viešpaties šunys). Anot legendos, Šv. Dominyko motina, pal. Joana Aza, būdama nėščia, susapnavo, kad pagimdo šunytį, kuris, nasruose nešdamas deglą, uždega visą pasaulį. Šis sapnas tapo ženklu apie gimsiantį nepaprastą pamokslininką. Orientacinio žaidimo metu keliaudami po miestą pažinsite ne tik su dominikonais, bet ir su šunimis sietinas istorines Vilniaus vietas. Pasiskirstę komandomis ir spręsdami užduotis, galėsite pademonstruoti savo išmanymą, žinias ir laimėti prizų.
I. Juodytės nuotr.
Spalio 23 d. 12 val. Edukacinis užsiėmimas šeimoms „Pavedžiok Šv. Dominyko šuniuką“
Kartu su dideliais ir mažais muziejaus lankytojais pasivaikščiosite po parodą ir spręsite užduotis, kurios ne tik pralinksmins, bet ir atskleis, kaip Šv. Dominykas vaizduojamas dailėje ir kur galima rasti įstabiausius šio šventojo paveikslus. Praktinėje dalyje susipažinsite su grafikos technika ir atspausite Šv. Dominyko atvaizdą.
Nuotolinės paskaitos:
Rugsėjo 23 d. 17.30 val., dr. Dalia Vasiliūnienė, „Stebuklingasis Soriano Šv. Dominyko atvaizdas dominikonų dailėje“
Paskaitoje apžvelgsite Pietų Italijos Soriano dominikonų vienuolyne stebuklais garsėjusio Šv. Dominyko paveikslo istoriją ir legendą, jo reikšmę dominikonų vienuolijoje. Aptarsite šio atvaizdo kopijas ir pačios legendos vaizdavimą Europos, taip pat ir Lietuvos dailėje.
Spalio 7 d. 17.30 val., br. Sławomir Brzozecki OP, „Lietuvos dominikonų Šv. Angelo Sargo provincija“
Šv. Dominyko ir Šv. Hiacinto atmintis Lietuvoje labai susijusi su dominikonų ordino veikla. Susipažinsite su pirmaisiais ordino misionieriais, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasiekusiais Mindaugo laikais, provincijos kūrimosi aplinkybėmis. XVII–XVIII a. laikytini Lietuvos Šv. Angelo Sargo provincijos klestėjimo laikais. XIX a. Rusijos ir Prūsijos imperijų valdžios sprendimu uždaryti visi jai priklausę vienuolynai. Dominikonai atkūrė veiklą Raseiniuose (1932–1940) ir Vilniuje (nuo 1992 m.), su jais kartu atgimė ir ordino šventųjų vaizdavimas.
Spalio 12 d. 17.30 val., dr. Aušra Vasiliauskienė, „Šv. Dominyko atvaizdas Rožinio Švč. Mergelės Marijos ikonografijoje“
Rožinio Švč. Mergelės Marijos atvaizdai buvo vieni populiariausių ir Europos, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinėje dailėje. Bažnyčios tradicija Rožinio maldos autorystę priskiria Šv. Dominykui, todėl šio šventojo atvaizdas itin dažnai sutinkamas Rožinio Švč. Mergelės Marijos ikonografijos kontekste. Paskaitoje bus kalbama apie Rožinio Dievo Motinos vaizdavimo kilmės šaltinius, ikonografijos įvairovę, t. y. būdingiausius vaizdavimo būdus, atributus, simbolius bei jų reikšmes, ypatingą dėmesį skirdami Šv. Dominyko vaidmeniui šios temos kūriniuose.
I. Juodytės nuotr.
Spalio 21 d. 17.30 val., br. Sławomir Brzozecki OP, „Šv. Dominykas: gyvenimas, veikla, šventumas“
Jubiliejaus proga pažinsite Pamokslininkų ordino įkūrėją Šv. Dominyką. Apžvelgsite kilmingoje šeimoje Kastilijoje (Ispanija) augusio, laisvuosius menus studijavusio jaunuolio pasirinkimus ir kaip jis tapo naujo ordino įkūrėju. Nagrinėsite iššūkius, su kuriais teko susidurti per misijas Ispanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, bei priežastis, lėmusias Dominyko paskelbimą šventuoju 1234 metais.
Paroda „Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: aštuoni atminties šimtmečiai“ Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) veikia iki 2022 m. sausio 8 d. registracija į edukacinius užsiėmimus tel. + 370 5 269 7800, el. p. [email protected].
Naujausi komentarai