Trys vaikinai – broliai Andrius ir Julius bei bičiulis Deividas – į sceną lipantys pasipuošę drobiniais marškiniais, gitaras persirišę tautinėmis juostomis, jau spėjo išgarsėti išskirtiniu lietuvišku folkišku skambesiu bei energingais gyvais pasirodymais.

Spalio 20 d. 19 val. jie kartu su Lietuvos ir užsienio atlikėjais: prancūzu Fredericu Bobinu, aire Emma O‘Reilly, belgu Jozefu Sercu, lietuviais Justu Terteliu, Gediminu Storpirščiu, Laura Remeikiene, Mindaugu Briedžiu ir jo grupe pasirodys Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje vyksiančiame dainuojamosios poezijos festivalio „TAI – AŠ“ atidarymo koncerte. Jo belaukiant, organizatoriai išplatino interviu su grupės „Kūjeliai“ nariais.

– Papasakokite, kaip atsitiko tai, kad šiandien Lietuvos scena gali džiaugtis folko grupe, spinduliuojančia rokenrolo energiją?

– Susibūrėme prieš ketverius metus Lietuvai ypatingą dieną – Kovo 11-ąją. Nors grojome labai įvairių stilių muziką, tačiau užaugome su folkloru, tad labai norėjosi prasmingai ir smagiai paminėti mums brangią valstybinę šventę. Taigi, suorganizavome festivalį, į kurį susirinko daugybė žmonių, ir ten debiutavome su grupe „Kūjeliai“. Ten pirmąjį kartą atlikome ir iki šiol žinomiausias grupės dainas „Kontrolierė“ bei „Už tūkstančio durų“.

– Turbūt dažnas klausimas – kodėl toks grupės pavadinimas?

– Kai mes, Andrius ir Julius, buvome vaikai, labai prašydavome tėčio mus trumpai, kone plikai apkirpti. Viskas būdavo labai gerai, bet… Bet kai nuvažiuodavome pas senelius, močiutė už galvos susiėmusi stebėdavosi, ką tokiems gražiems vaikams padarė, o senelis teištardavo: „Kūjeliai!“. Tai mums labai tinka ir dabar!

– Jauni vaikinai dažnai svajoja būti roko žvaigždėmis ar bent jau didžėjais, o jūs pasukote į kiek kitokį žanrą. Kodėl?

– Savo atliekamą muziką vadiname folku. Į ją telpa labai daug energijos ir lyrikos, muzikalumo ir emocionalumo. Šią muziką grojame, nes mums ji labai sava. Nuolat didėjantis klausytojų ratas mums tik dar kartą patvirtina, jog daugiausia pasiekiame, kai grojame tai, kas mus „veža“. Kartais, grodami folką, jaučiamės kaip roko žvaigždės!

– Apie ką dažniausiai kalbate savo kūryboje? Kas jums joje svarbu?

– Kūryboje dalinamės tuo, kas mums yra gražu, linksma ar net liūdna. Nuoširdumas yra tas raktas, kuris panaikina ribas tarp klausytojų ir mūsų. Taigi, dalis mūsų dainų yra apie meilę, dalis – apie pokštus ar apie sunkias akimirkas. Mūsų dainos įvairios, tačiau labai gyvenimiškos.

– Ar turite šios srities autoritetų?

– Tikrai sunku išskirti vieną ar kelis autoritetingiausius atlikėjus. Na, bet labiausiai įkvepia žmonės ir muzikantai, esantys šalia. Paskutinė įsimintina pažintis buvo šį rudenį su Andriumi Mamontovu – kartu keliavome į lietuviškos muzikos dieną Stokholme. Pokalbiai su juo buvo dar vienas patvirtinimas, kad reikia tikėti tuo, ką darai, ir tuomet gali pasisekti labai daug.

– Kuo svajoja tapti „Kūjeliai“, „kai užaugs“? Kokių ambicijų turite kaip kūrėjai?

– Jaučiame, kad augti reikia greitai. Nuolat permąstome planus, sistemingai dėliojamės koncertus ir kitas muzikines veiklas tam, kad kuo kryptingiau siektume savo užsibrėžtų tikslų. Šių metų tikslas – sukurti muzikinį vaizdo klipą ir paviešinti jį taip, jog visa Lietuva apie tai kalbėtų.

– Būsimą ketvirtadienį dalyvausite dainuojamosios poezijos festivalio „TAI – AŠ“ koncerte „Iš visos širdies, iš plačiojo pasaulio“. Ar nebaisu scenoje pasirodyti kartu su vyresniais ir bent kol kas garsesniais užsienio atlikėjais?

– Mes visi esame labai panašūs žmonės. Svarbiausia yra vieniems kitus palaikyti, mokytis ir dalintis. O ko pasimokyti visuomet yra iš kiekvieno. Tiesą sakant, visai nebijome, o su nekantrumu laukiame naujų muzikinių pažinčių! Tikrai labai vertiname mus supančius žmones.

– Ką galite pažadėti į koncertą ateisiantiems klausytojams?

– Atliksime mums brangiausius kūrinius ir atvirai dalinsimės savo dainomis bei mintimis. Koncertas yra vieta, kur įvyksta nuoširdus bendravimas. Muzika mus suburia, suvienija.