Asociacija ARS LIBERA INTERNATIONAL kviečia visus flamenko ir geros muzikos mėgėjus vasaros vakarus leisti su muzika. Jau greitai – rugpjūčio 6 d. 19 val. Mokytojų namų kiemelio „Vasaros terasoje“ klausytojus asociacija pakvies į romantišką, intymų autorinį Aurelijaus Globio vakarą. Romantiškoje ir jaukioje aplinkoje galėsime panirti į naujai suskambančius gitaros ritmus, kuriuos paįvairins, dar labiau sustiprins ir egzotišką foną suteiks perkusininkai Darius Pašiūnas ir Viktoras Krasauskas. Apie šį koncertą ir savo kūrybinę patirtį gitaros virtuozas sutiko pasidalyti ir su mūsų skaitytojais.

– Koncertų pristatymuose dažniausiai Jums priskiriamas epitetas gitaros virtuozas. Ką toks apibūdinimas reiškia Jums pačiam?

– Man pradėjus mokytis groti gitara atrodė, kad visi, kas groja geriau už mane, yra tiesiog virtuozai. Tačiau laikas parodė, jog per didelį darbą melodijas ar kurinius, kuriuos kadaise atrodė neįmanoma sugroti, visgi pavyko atlikti ir man. Taip ir as tapau kai kam virtuozu. Žinau kad klausytojams, stebintiems gabius gitaristus, jie atrodo virtuoziškai, bet aš manau, kad nėra dalykų, kurių nepasiektum daug dirbdamas. O žmonėms virtuoziška visuomet bus tai, ko jie patys atlikti negeba.

– Ar pačiam dar liko kokių autoritetų, ar vis dar kažkas atrodo virtuoziškai?

– Dabar aš galvoju, kad svarbiausia yra darbas ir tai, ką tu spėji nuveikti. Manau, kad visi gitaristai vertina ne patį talentą, o darbą, išmokimą. Čia tikrai veikia modelis, kur užtenka 20 proc. talento, tačiau geriems rezultatams pasiekti reikia įdėti 80 proc. darbo. Ir jei kažkas nepavyko, tai gal ne talento pritrūko, gal darbo per mažai įdėjome. Talentą visi žmonės turi, tačiau kai kurie per mažai dirba.

– Per tiek metų, turbūt, jau atradote bei išbandėte visas gitaros galimybes ir įveikėte visus iššūkius?

– Toli gražu. Dar viskas prieš akis. Nuolat galvoju, kad vis mažiau turi norėtis darbo, norisi vis daugiau kūrybingumo. Nemanau, kad dar įmanoma labai daug pasiekti techniškai, nes čia kaip ir sporte – techniką reikia atidirbti kol esi jaunas. O paskui jau eina paskirtis ir kūrybingumas.

– Kuo ir kada Jus patraukė būtent gitara?

– Nuo vaikystės. Aš iš pradžių studijavau fortepijoną, bet dvylikos metų paėmiau gitarą ir man ji labai patiko. Iš karto rimtai į tai nežiūrėjau, tiesiog norėjau išmokti groti. O tarybinėje armijoje supratau, kad būsiu gitaristu. Gitara yra instrumentas, kuriuo grojant tavo piršto prisilietimas tampa tiesioginiu sąlyčiu su instrumentu. Pianinas tarsi irgi panašiai veikia, tačiau čia prisilietimas vyksta prie klaviatūros, o nata skamba kažkur viduje. Tuo tarpu styginis instrumentas mane sužavėjo kaip intymus instrumentas, kuriuo gali tiesiogiai išreikšti savo vidinę būseną.

– Ar kada nors buvo minčių, kad laikas mesti į šalį gitarą ir imtis kito instrumento?

– Kiekvieną rytą galvoju apie tai (juokiasi). Bet ateina pietūs ir vėl bandau kažką groti naujai. Tai man labai patinka - kad kiekvieną kūrinį, kurį nors ir 10 metų jau groju, visuomet yra galimybė improvizuoti. Visuomet šią dalį galima sugroti kažkaip naujai, pasiklaujant tuo, kaip aš tuo metu jaučiuosi.

– Klausantis koncerto „Smuiko ir gitaros amžių dvikova“ teko stebėti, kiek pastangų kainuoja tokia dvikova. Ar visgi gitara gali pranokti smuiką?

– Sunku, nes smuiku grojant dešinė ranka laiko, o kairė groja greitas natas. O su gitara reikia groti greitas natas abejomis rankomis. Tai svarbus momentas, bet aš manau, kad viskas galima, reikia tik darbo.

– Esate sakęs, kad nuo vaikystės Jus traukia flamenko. Kur pirmą kartą teko išgirsti šias melodijas?

– Kai pradedi domėtis instrumentu, ieškai tokio muzikinio žanro, kuriame galima geriausiai išreikšti šio instrumento žanrą. Kažkodėl smuikas išreiškia Bachą, Mocartą, o gitara – flamenko. Negaliu dabar tiksliai pasakyti, kur aš išgirdau flamenko dar būdamas vaikas, bet mane ta energetika ir greitis tiesiog sukrėtė. Tai mane žavi iki šiol. Ir nuo pradžių aš visada pats eksperimentavau, bandžiau ir vis tiek gaudavosi sugroti panašiai taip, kaip groja tikri flamenkistai.

– Rugpjūčio 6 d. Vilniaus Mokytojų namų kiemelio „Vasaros terasoje“ klausytojus taip pat džiuginsite šiomis natomis. Ko tikėtis klausytojams Jūsų programoje „Stars in The Sunrise“?

– Tai bus vakaras, kuriame atiduosiu klausytojams visą save. Labai retai darau tokius autorinius koncertus. Pasistengsiu, kad vakaras būtų labai gražus ir savitas. Jame pabandysiu atskleisti viską, ką gitara gali, pasinaudodama šiuolaikinius tempus, garsus ir melodijas. Aplinka ir gyvas instrumentas – gitara, manau, lems tai, kad tas vakaras bus itin jaukus ir atpalaiduojantis. Tai nebus kažkokios varžytuvės, kur vyraus greitis, tai bus tikrasis jausmas. To vakaro tik flamenko vakaru pavadinti gal net nedrįsčiau. Bus keletas kūrinių, kurie turės flamenko atspalvį. Aš nesu flamenko gitaristas, tiesiog paprastas gitaristas. Tik tiek, kad akustinė gitara labiausiai išsireiškia per flamenko. Tikri flamenkistai gal įžvelgtų, kad tai, ką aš atlieku, nėra tikras ir autentiškas flamenko, tai daugiau mano asmeninės improvizacijos, nes gitaroje aš visuomet matau flamenko stilių.

– Esate ne tik gitaristas, bet ir kompozitorius. Kuri veikla Jus atskleidžia labiausiai?

– Žinoma, muzikos kūrimas. Tai žymiai maloniau, nes tai yra buvimas ir kalbėjimas su savimi. Man tai nuostabu.

– Ar nesunku vėliau viską viešai atskleisti?

– Žinoma, pradžioje taip buvo. Nedrąsu, nes nežinai, ar klausytojas supras tai, ką tu darai ir ką nori pasakyti. Iš pradžių tu pasitikrini, išleidi kompaktines plokšteles, o žmones prašo jų ir ieško. Tai ir yra atsakymas, kad tai, ką tu darai, yra gera ir gražu. Tuomet daugiau pasitiki savimi ir kuo ilgiau būni scenoje, tuo mažiau jauti tą baimę ar nedrąsumą.

– Papasakokite savo klausytojams apie artimiausius kūrybinius planus.

– Artėja mano gyvenimo jubiliejus – penkiasdešimtmetis, kuris bus 2017 kovo 30 d. Norėčiau artimiausiu metu surengti koncertą, kuris apžvelgtų visą mano kūrybinį kelią. Dabar mintyse dėlioju detales šio būsimo koncerto ir vyksta pasirengiamieji darbai. Manau, jau tuoj visi šie planai transformuosis į repeticijas ir tikrą pasiruošimą. Tikiuosi sukviesti visus savo gerbėjus, kurie mane lydėjo įvairias kūrybiniais laikotarpiais ir tikiu, kad visa tai susidės į didžiulį ir gražų koncertą.