Šaržuotų socialinių kaukių idėja buvo gaji dar Renesanso epochos gatvės teatre, tačiau aktualumo ji neprarado iki šių dienų. Tik keičiantis laikmečiams, o kartu ir teatro formoms, kito ir kaukių vizualinė išraiška bei pati kaukių teatro koncepcija. Originalią šio žanro traktuotę, kai kaukės gaminamos iš įvairių objektų, o spektaklio metu dar ir kinta, pateikia surrealistinio atspalvio turintis spektaklis "Spąstai".

Įkvėpė S.Eidrigevičius

Spektaklį kūrė tarptautinė – lietuvių ir prancūzų – komanda, kuriam idėją subrandino režisierė Jūratė Trimakaitė ir aktorė Kristina Mauruševičiūtė. "Spąstuose" nagrinėjama visiems laikams aktuali manipuliacijos tema, kuri atskleidžiama ne visai įprastai – pasitelkiant ne tekstines, o vizualiąsias priemones: judesius ir iš kasdienių objektų kuriamas kaukes.

Pasak vienos iš idėjos autorių ir pagrindinio vaidmens atlikėjos K.Mauruševičiūtės, tokią meninę formą įkvėpė dailininko Stasio Eidrigevičiaus paveikslai, kuriuose, kaip pagrindines išraiškos priemones naudodamas kasdienius daiktus, jis vaizduoja vidinę žmogaus būseną ar tam tikrus jo vaidmenis visuomenėje.

Žmogaus galva su styrančiais pieštukais ar žmogus, ant kurio galvos yra kėdė, ant kurios kažkas sėdi, – taip kūrėjas įsivaizduoja kasdienes socialines kaukes, materialų pavidalą įgaunančias paveikslų drobėse. Panašiai buvo kuriamos ir spektaklio "Spąstai" kaukės. "Kūrybinio proceso metu žaidėme su objektais, tad mūsų kaukės nėra "paruoštukai", o kuriamos iš pačių objektų, o tai yra gana retai sutinkama, tad veikiausiai Lietuvos publikai ir nematyta. Kauke gali tapti segtuvas ar dokumento lapas, kavos puodelis ar tiesiog cukrus, simbolizuojantis labai saldų, visiems įtikti besistengiantį žmogų", – pasakojo K.Mauruševičiūtė.

Jokių pamokslų

Spektaklio kūrėjams, kaip ir S.Eidrigevičiui, buvo įdomu panagrinėti, kaip personažai, virsdami tam tikromis kaukėmis, galėtų apibūdinti žmogaus charakterio savybes ir tam tikrose situacijose kylančius jausmus. "Norėjome, kad objektai, virtę kaukėmis, kalbėtų apie to žmogaus reakciją į situaciją, vidinę būseną, charakterio savybes", – sakė K.Mauruševičiūtė.

Spektaklyje nagrinėti sudėtingą, tačiau kasdien sutinkamą manipuliacijos temą inspiravo asmeninė kūrėjų patirtis, kai neretai teko susidurti su apgaulinga ir manipuliatyvia tikrove, taip pat ir kaukės fenomenas kasdienybėje. Režisierę J.Trimakaitę manipuliacijos tema suintrigavo plačiąja prasme: "Atsimenu, besimokant mokykloje per istorijos pamokas niekaip negalėjau suprasti, kaip žmonės galėjo tikėti tokiomis žiauriomis asmenybėmis kaip Hitleris ar Stalinas."

K.Mauruševičiūtė taip pat pasidalijo savo asmenine patirtimi, kai dirbdama vienoje įstaigoje turėjo daryti viską, kol vieną dieną pamatė save su daugybe rankų ir kojų, dirbančių skirtingus darbus. Tokie patyrimai ir davė impulsą ne tik spektaklio "Spąstai" temai, bet ir kaukių žanro idėjai. Tačiau kūrėjos nesiekia pernelyg dramatizuotos manipuliacijos temos analizės – priešingai, pažvelgia į šią situaciją gana šmaikščiai.

Žaismingą požiūrio tašką ir tam tikras taisykles diktuoja ir pats žanras – spektaklyje nėra teksto, tad nėra ir rimtų monologų.

"Nesiekiame analizuoti sudėtingų situacijų ar sukrėsti žiūrovų – labiau norime atkreipti dėmesį į kaukes, kurias mes patys, taip pat ir žmonės, esantys aplinkui, nešiojame kiekvieną dieną, ir šiek tiek iš to pasijuokti", – sakė ji ir pridūrė, kad gana žaismingą požiūrio tašką ir tam tikras taisykles diktuoja ir pats žanras – spektaklyje nėra teksto, tad nėra ir rimtų monologų.

Universali tema

Situacijos pateikiamos kiek supaprastintai, o idėjos artikuliuojamos per objektus ir judesį. "Spąstų" veikėjos nuolat papuola į įvairius manipuliatyvius tinklus, kuriuose skleidžiasi įvairūs išnaudojimo scenarijai darbo rinkoje, o spąstus sukuria statusas, įsivaizduojami nusikaltimai, visuomenės normos, asmeninės baimės ir pernelyg nerealios svajonės. Tam, kad apsigintų, o kartais ir apsisaugotų, pagrindinė spektaklio veikėja ne tik priešinasi, bet ir paklūsta manipuliatorių primestiems vaidmenims, pati imdama dėvėti kaukes.

"Spektaklyje ne tik parodome kaukes, bet ir analizuojame, ką su jomis daryti, – galbūt saugotis, gal bandyti pabėgti, jeigu tai įmanoma, o galbūt tiesiog pasijuokti", – sakė K.Mauruševičiūtė.

Spektaklį "Spąstai" jau išvydo ne tik Kauno, bet ir užsienio šalių – Italijos, Ukrainos ir Prancūzijos publika. Ypač palankiai spektaklį įvertino Italijos publika, kurios didžioji dalis buvo objektų ir lėlių teatro profesionalai. "Italai gyrė pačią meninę formą, jiems patiko, kad spektaklis yra labai vizualus. Nustebino, kad jiems pažįstama ir S.Eidrigevičiaus kūryba, tad jiems buvo labai įdomu, kaip mes ją pritaikome teatrui", – sakė menininkė.

Daug puikių atsiliepimų spektaklis susilaukė ir Ukrainoje bei Prancūzijoje, kur žiūrovai žavėjosi puikiai ir suprantamai atskleista manipuliacijos tema. "Nebuvo dar tiek rodymų, kad galėtume nuspręsti, kas yra tas mūsų žiūrovas, tačiau panašu, kad jauniems teatro profesionalams įdomu pamatyti naujus ieškojimus kaukių teatro lauke", – sakė aktorė.

Įvertinti spektaklį jau spėjo ir Kauno publika, "Spąstų" situacijose ir personažuose atpažinusi save ir pasidžiaugusi, kad manipuliacijos tema buvo atskleista puikiai ir suprantamai.

Be idėjos autorių J.Trimakaitės ir K.Mauruševičiūtės, spektaklį kūrė Joana Narvidė, Sigita Mikalauskaitė, scenografė, dailininkė Cerise Guyon, choreografė Sigita Mikalauskaitė, dramaturgė Joana Narvidė, kostiumų dailininkė Aldona Trimakienė, kompozitorius Thomas Demay, šviesų dailininkas Felixas Bataillou, techninis direktorius, scenos vadybininkas Julienas Hatrisse, vaizdo projekcijų autorius Romaricas Pivantas, šviesų ir garsų režisieriai J.Hatrisse, Simonas Racevičius.

Kas? spektaklis "Spąstai".

Kur? Menų spaustuvėje.

Kada? lapkričio 29 d. 19 val.