„Ši pora efektyviai pasiskirstydavo atsakomybėmis, kad pasirūpintų savo akcininkų, šiuo atveju – Švedijos Karalystės žmonių – gerove. Kotrynos, kaip karalienės, vaidmuo buvo labai reikšmingas“, – teigė istorikė dr. Karin Tegenborg Falkdalen. Viešnia iš Švedijos dalyvavo Valdovų rūmų muziejuje surengtame tarptautiniame renginyje „Kotryna Jogailaitė: Švedijos, Suomijos, Lenkijos ir Lietuvos įžvalgos“.

Skirtingo būdo valdovės

XVI a. valstybes ir moterų, taip pat ir karalienių, gyvenimus valdė vyrai, tačiau kai kurios iš jų sugebėdavo daryti įtaką ne tik savo sutuoktiniams, bet ir valstybėms. Tokia buvo ir Kotryna Jogailaitė, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir karalienės Bonos Sforzos dukra.

„Sakoma, kad Kotryna Jogailaitė buvo mažiausiai panaši į motiną iš visų Milano kunigaikštytės, Bario ir Rosano paveldėtojos Bonos Sforzos vaikų. Iš tiesų, iš amžininkų apibūdinimų atrodo, kad Kotryna buvo švelnaus charakterio, pamaldi ir uoli katalikė. Atrodytų, visiška priešingybė karšto charakterio motinai ir panašesnė į ramų, nuosaikų, dideliu pamaldumu pasižymėjusį tėvą. Nepaisant to, šios vieno kraujo, tačiau skirtingų charakterių, ambicijų ir likimų karalienės paliko ryškų pėdsaką šalyse, kurios po santuokos tapo jų namais“, – pasakojo renginyje dalyvavusi humanitarinių mokslų daktarė Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė, dirbanti Valdovų rūmų muziejuje kultūros istorijos tyrimų skyriuje.

Atvaizdas: tokią Kotryną Jogailaitę atvaizdavo garsusis Renesanso tapytojas Lucasas Cranachas jaunesnysis 1555 m. Paveikslas saugomas Krokuvos nacionaliniame muziejuje. / „Wikipedia“ nuotr.

Pasak istorikės, Kotrynos asmenybė dažnai aptariama Švedijos ir Suomijos istoriografijoje ir viešajame diskurse, nes ji yra viena ryškiausių šių šalių karalienių.

„Nors tiek Bona, tiek Kotryna savo statusu buvo karalių sutuoktinės ir savarankiškos politikos neplėtojo, bet jos turėjo būdų veikti šalių politinį, visuomeninį ir net ekonominį gyvenimą. Kotryna palaikė ryšius su dalimi lenkų elito Lenkijoje, su aukšais Katalikų bažnyčios hierarchais, per šiuos ryšius bandydama paveikti Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykius su Švedija ir Suomija. Šių šalių tarpusavio santykiams šlyjant, Kotryna, nors tiesiogiai nedalyvavo nei administravimo, nei karo reikaluose, per savo agentus, o kartais ir vesdama neformalias derybas, deja, nesėkmingai bandė stabilizuoti valstybių santykius. Neoficialiai Kotrynos pečius slėgė dinastijos paveldėjimo, karo, Romos katalikybės sugrąžinimo į Švediją reikalai, kuriuos ji bandė tvarkyti daugybę metų“, – teigė dr. R. Leonavičiūtė-Gecevičienė.

Pasak jos, karalienė Bona turėjo daugiau galimybių veikti šalies politiniame lauke nei jos dukra Kotryna, nes Žygimantas Senasis savo žmonai buvo suteikęs kur kas daugiau galių ir priemonių nei Jonas III Vaza, kuris Kotryna pasitikėjo ir ją labai gerbė.

Panašios nuomonės laikosi ir istorikė dr. Katarzyna Wagner iš Varšuvos universiteto, renginyje skaičiusi pranešimą apie Kotrynos Jogailaitės gyvenimą Lenkijoje.

Kotrynos asmenybė dažnai aptariama Švedijos ir Suomijos istoriografijoje ir viešajame diskurse, nes ji yra viena ryškiausių šių šalių karalienių.

„Kotryna, augusi karališkoje šeimoje ir matydama savo motinos karalienės Bonos pavyzdį, labai gerai žinojo, kaip reikia tinkamai elgtis skirtingose šalyse, kultūrose ir situacijose, todėl nenuostabu, kad ji sėkmingai ėjo karalienės pareigas“, – teigė dr. K. Wagner. Vis dėlto, pasak istorikės, karalienės galią apibrėžė jos vyras karalius, o Kotryna Jogailaitė savo vaidmenį suprato labai gerai.

„Ji žinojo, ką reikia daryti norint sustiprinti dinastiją, todėl labai glaudžiai bendradarbiavo su Jonu III Vaza. Pavadinčiau ją idealia savo vyro karaliaus partnere, išmaniusią, kaip bendrauti ne tik su juo, bet ir supančia aplinka, Švedijos didikais. Kotryna turėjo labai stiprią motiną valdovę, todėl iš patirties savo šeimoje žinojo, kas valdant šalį yra gerai, o kas – ne“, – neabejojo viešnia iš Varšuvos universiteto.

Edukacija: suomių istorikas B. Selinas pristatė mažiesiems Turku pilies lankytojams skirtą parodą apie Kotryną Jogailaitę. / Organizatorių nuotr.

Gudrios lyderystės schemos

Švedijos karalienių biografijas ir jų veiklos schemas, siekiant įgauti valdžios patriarchalinėje visuomenėje, tyrinėjanti švedų istorikė dr. Karin Tegenborg Falkdalen neabejoja, kad Kotryną ir jos vyrą Joną III Vazą siejo labai stiprus ryšys, itin sutvirtėjęs per ketverius jų įkalinimo metus Švedijoje.

„Kotryna ir Jonas buvo išsilavinę, daug kalbų mokėję žmonės. Yra daug įrodymų, kad Kotryna darė didžiulę įtaką Jono religinėms pažiūroms. Ji gebėjo pelnyti vyro pasitikėjimą, Jonas tardavosi su ja priimdamas sprendimus, todėl Kotryna buvo labai įtakinga karalienė. Kai jie abu tapo Švedijos valdovais, būtent Jonas skyrė ją regente – vyro mirties atveju Kotryna būtų valdžiusi šalį, iki poros sūnus Zigmantas Vaza būtų tapęs pilnametis. Jie abu domėjosi religija, filosofija, daile ir architektūra, o jau tapę karaliais sakydavo, kad daugiausia malonumo jiems teikiantis pomėgis yra statybos“, – savo žiniomis dalijosi švedų istorikė.

Jonas ir Kotryna savo karaliavimo laikotarpiu perstatė daug pilių Renesanso epochos stiliumi, prisidėjo prie miestų plėtros.

Pasak dr. K. Tegenborg Falkdalen, politinė karalienės įtaka priklausė nuo jos asmenybės, interesų, išsilavinimo, patirties, statuso ir jos santykių su vyru. Nors karalienės valdžią ir įtaką iš esmės apibrėždavo karalius, tačiau pakanka įrodymų, kad Jonas labai gerbė ir tikėjo savo žmona Kotryna.

„Visų pirma, dar prieš tapdama karaliene, ji jau buvo įvykdžiusi savo svarbiausią pareigą – pagimdžiusi tris vaikus, tarp jų sosto įpėdinį Zigmantą Vazą. Paveldimojoje monarchijoje tai buvo ypatingos svarbos reikalas, vaikų gimimas itin sustiprindavo žmonos-motinos prestižą", – pabrėžė istorikė.

Kotryna ne tik rūpinosi savo vaikų auklėjimu, bet ir stengėsi užtikrinti įpėdinio sūnaus ateitį kurdama dinastinius ryšius su kitomis šalimis.

„Į šį reikalą ji įtraukė ir savo seseris Oną ir Sofiją, nes būtent jos vaikai buvo vieninteliai Jogailaičių dinastijos palikuonys per moteriškąją liniją, todėl tetos dėjo labai daug vilčių į juos. Jų gyslomis tekantis Jogailaičių kraujas tapo pagrindu šiai Vazų dinastijos atšakai siekti valdyti Abiejų Tautų Respubliką. Kotryna ir jos sesuo Ona daug bendradarbiavo su įvairiais diplomatais ir Romos kurija, ieškodamos Zigmantui tinkamos žmonos. Apskritai karalienės dažnai veikė kaip tarpininkės tarp valstybių, besirūpinančios tinkamais dinastiniais ryšiais“, – pasakojo dr. K. Tegenborg Falkdalen.

Kapas: Jogailaičių dinastijos palikuonė palaidota toli nuo gimtinės, Upsalos katedroje. / A. Otrębskio nuotr.

Neblėstanti atmintis Suomijoje

Kotryna Jogailaitė iki šiol prisimenama ne tik Švedijoje, bet ir Suomijoje, kuri XVI a. buvo Švedijos Karalystės dalis. Iš Turku pilies muziejaus į renginį Vilniuje atvykęs istorikas Bengtas Selinas pristatė išsamų pranešimą „Kotryna, Suomijos kunigaikštienė: trumpa viešnagė, bet ilgai išliekantys prisiminimai“.

Nors Kotryna Turku pilyje gyveno tik devynis mėnesius, tačiau suomiai iki šiol saugo istorinę atmintį apie ją. B. Selinas priminė įspūdingą Kotrynos įžengimą į Turku miestą, kai ją lydėjo iškilminga procesija su 235 raiteliais, taip pat visus sužavėjusią jos įspūdingo kraičio parodą. Vyro pilyje Suomijoje Kotryna patyrė ir karo siaubą, kai, kilus konfliktui dėl valdžios, juos užpuolė Jono brolis Švedijos karalius Erikas XIV.

„Bėgant metams keičiasi tik žmonių drabužiai ir „žaislai“: ginklai, papuošalai ir kiti daiktai, tačiau esminės vertybės, savirealizacijos iššūkiai ir amžinosios gyvenimo prasmės paslaptys išlieka tokios pačios.

„Apgultis buvo žiauri, nes Jono pusėje kariavo 1 200 karių, o Švedijos karaliaus – 10 tūkst. Kotrynai turėjo būti labai sunku dėl politinės įtampos tarp brolių Vazų ir patirtų karo baisybių. Ji matė, kaip žuvo jiems ištikimi žmonės, griuvo patrankomis apšaudomi pilies kuorai, o patrankų sviediniai krito į jos miegamąjį“, – teigė istorikas B. Selinas iš Turku pilies muziejaus.

Pasak jo, Kotrynos asmenybė, Renesanso epocha, įspūdingas karalaitės kraitis iki šiol labai įdomūs suomiams. Jos istoriją Turku pilies muziejus bando perteikti kuo įvairesnėmis formomis, siekdamas pritraukti ir daugiau jaunimo, vaikų. „Šiuo metu pas mus surengta paroda „Princesės kelionė“, skirta šešerių–dvylikos metų vaikams. Ji pasakoja Kotrynos istoriją nuo jos vaikystės iki tapimo Švedijos karaliene, kiekvienas etapas pristatomas pasitelkiant vis kitas priemones. Labai stengėmės kalbėti vaikams suprantama kalba, o jausmai yra itin svarbūs pristatant šią princesės istoriją, nes Kotryna, nors gyveno prieš kelis šimtus metų, taip pat jautė vienatvę, baimę, laimę ir kitus jausmus, lygiai kaip ir mes dabar“, – įsitikinęs B. Selinas.

Šioje parodoje žaidimo forma, striksint ant skirtingų plytelių su jaunikių atvaizdais, panašiai kaip žaidžiant klases, pristatoma Kotrynos piršlybų ir vedybų istorija. Apie jos nuotykių kupiną kelionę iš Vilniaus per Livoniją, dabartines Latvijos ir Estijos teritorijas, vykstant karui, pasakoja arklys, o užsėdus ant jo maketo „žirgo akimis“ galima pamatyti trumpus animacinius filmukus.

A. Otrębskio nuotr.

Projektai abipus Baltijos

Valdovų rūmų muziejuje surengtame tarptautiniame renginyje „Kotryna Jogailaitė: Švedijos, Suomijos, Lenkijos ir Lietuvos įžvalgos“ savo meninius sumanymus pristatė keturios kūrybininkės iš Lietuvos. Kotrynos Jogailaitės asmenybė įkvėpė lietuvę režisierę ir prodiuserę Gitaną Platakytę kurti originalų dokumentinį filmą, sujungiantį du žanrus – istorinę ir psichologinę dokumentiką, kad šiandienis žmogus netikėtu kampu pažvelgtų ne tik į neeilinės istorinės asmenybės gyvenimą, bet ir į savo paties sielos gelmes.

„Bėgant metams keičiasi tik žmonių drabužiai ir „žaislai“: ginklai, papuošalai ir kiti daiktai, tačiau esminės vertybės, savirealizacijos iššūkiai ir amžinosios gyvenimo prasmės paslaptys išlieka tokios pačios. Karališkosios asmenybės Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – galimybė pasigilinti į lyderystės ir saviugdos paslaptis, aktualias visais laikais. Jos istorija ir šiandien įkvepia drąsos būti savimi, atrasti vidinę jėgą ir ramiai, pasitikint savo intuicija, priimti pokyčius, vedančius į atradimus“, – įsitikinusi filmo režisierė G. Platakytė. Į tarptautinį renginį Vilniuje atvykę užsienio istorikai savo įžvalgomis pasidalijo ir kuriamo dokumentinio filmo kadruose.

Istorinio romano „Karo nuotaka“ apie Kotryną Jogailaitę, tapusio bestseleriu ir sulaukusio 4-ojo leidimo, autorė Ilona Skujaitė kartu su turizmo komunikacijos eksperte Gerda Butkuviene pristatė jų sudarytą turistinį maršrutą abipus Baltijos jūros „Kotrynos Jogailaitės pėdsakais“ (skaitmeninis žemėlapis – www.karonuotaka.lt/marsrutas).

„Turizmas yra tiltas, galintis sujungti ne tik žmones, valstybes, bet ir skirtingus laikmečius. Tikiu, kad kitiems, kaip ir man pačiai asmeniškai, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos pilių kuorai ar išlikę karališkieji reliktai nebėra nebylūs ir galbūt nuobodūs eksponatai, o tarsi žinutės iš praeities apie šalis sujungusią asmenybę“, – įsitikinusi G. Butkuvienė.

Taip pat renginyje savo būsimą keliaujančią parodą apie dvi karalienes: Barborą Radvilaitę ir Kotryną Jogailaitę – pristatė ir Julija Janus – tarpdisciplininė menininkė, parodų kuratorė, kūrybinės vietokūros ekspertė. „Tai dvi karalienės, dvi bendraamžės, labai skirtingo likimo moterys. Apie jas pasakos tarptautinė keliaujanti dizaino, istorijos ir meno paroda. Rengdama ją siekiu kalbėti apie tuos įvykius, nutikusius  beveik prieš 500 metų Vilniuje. Noriu, kad apie tai sklistų žinia ne tik mylimoje sostinėje, bet iš Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje“, – pasakojo J. Janus.

Renginį „Kotryna Jogailaitė: Švedijos, Suomijos, Lenkijos ir Lietuvos įžvalgos“ organizavo jo idėjos autorė rašytoja I. Skujaitė, filmo režisierė G. Platakytė, leidykla „Alma littera“ ir Valdovų rūmų muziejus. Užsienio istorikų atvykimą į tarptautinį renginį Vilniuje rėmė Lenkijos Respublikos ambasada, Lenkijos institutas Vilniuje, Suomijos Respublikos ambasada, Švedijos Karalystės ambasada.

A. Otrębskio nuotr.

Karalienės gyvenimo geografija

Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, Suomijos, Švedijos karalienė Kotryna Jogailaitė gimė 1526 m. lapkričio 1 d. Krokuvoje, iki vedybų 1562 m. gyveno Vilniuje. Mirė 1583 m. rugsėjo 16 d. Stokholme, palaidota Upsalos katedroje. Ištekėjo už Jono III prieš jo brolio, Švedijos karaliaus Eriko XIV, valią. Šiam Joną III apkaltinus išdavyste, Kotryna Jogailaitė su vyru 1563–1567 m. kalinta Gripsholmo (Švedija) pilyje.

1569 m. tapusi Švedijos karaliene ji prisidėjo prie Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos santykių Livonijoje reguliavimo, Renesanso kultūros Švedijoje plitimo. Jos sūnus Zigmantas Vaza pradėjo Abiejų Tautų Respublikos valdovų Vazų (valdė 1587–1668) dinastiją.