Naująjį „Steinway & Sons“ fortepijoną simboliškai atrakinęs LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas teigė, kad LNOBT aktyviai ruošiasi praplėsti koncertinę veiklą. Netrukus bus rodomi ne tik repertuariniai spektakliai, bet ir rengiami pianistų bei garsių operos solistų rečitaliai.

„Neišvengiamą repertuaro pertrauką panaudojome prasmingiems darbams užbaigti – atnaujinome daugelį simfoniniam orkestrui priklausančių muzikos instrumentų, o taip pat pianinų ir fortepijonų, nes ateityje LNOBT ketina rengti žymių pianistų ir solistų rečitalius“, – teigė teatro vadovas.

Jonas Sakalauskas.

Koncertinis fortepijonas – kiekvienos koncertų salės vizitinė kortelė, o turėti elitinį „Steinway & Sons“ koncertinį fortepijoną – didžiausias prestižas. Dauguma pripažintų pasaulio pianistų pageidauja groti tik „Steinway & Sons“ fortepijonu, nes šis instrumentas leidžia išgauti ryškų, subtilų muzikos skambesį.

„Išgyvenau tikrą euforiją, kai man pakluso pirmasis „Steinway & Sons“ fortepijonas – tik šis instrumentas buvo pajėgus su kaupu įgyvendinti visas anksčiau puoselėtas garsines vizijas, – prisiminė pianistė prof. Aleksandra Žvirblytė. – Tiesa, labai gerą muzikos instrumentą, kaip ir labai gerą automobilį, reikia sugebėti tinkamai valdyti, bet „Steinway & Sons“ galimybės – išties neišmatuojamos.“

Aleksandra Žvirblytė.

Prof. A. Žvirblytė kartu su kolega pianistu Feliksu Zakrevskiu padėjo Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui rinktis naujus instrumentus. Abu ekspertai išbandė nemažai įvairių modelių Lietuvoje ir užsienyje. „Kiekvienas muzikos instrumentas, kaip ir kiekvienas žmogus, yra unikalus: niekaip nerastumėte dviejų vienodų“, – tvirtino pianistas F. Zakrevskis.

Nepaisydami pandemijos, žymūs Lietuvos pianistai buvo ištrūkę į Vokietiją, kad galėtų patys įsitikinti siūlomų instrumentų kokybe ir įvertinti jų savybes – garso spalvą, tembrą ir kitas profesionalams svarbias detales. Pakilus antrajai koronaviruso bangai, į Vokietiją nuvykti jau nebebuvo galimybių, todėl lemiamą žodį tarė Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorius pianistas Stepanas Simonianas. „Hamburge esančioje „Steinway & Sons“ gamykloje profesorius išrinko mums geriausią iš geriausių fortepijonų“, – negalėjo atsidžiaugti abu ekspertai.

Feliksas Zakrevskis.

Atnaujinti LNOBT instrumentarijų buvo vienas iš svarbiausių teatro uždavinių. Kai kurie instrumentai tarnavo muzikantams jau beveik pusę amžiaus – nuo dabartinių LNOBT rūmų atidarymo 1974 metais. Deja, anksčiau įsigyti naujų instrumentų nebuvo galimybės. Profesionalų svajonės ėmė pildytis pradėjus įgyvendinti trimetę tikslinę Kultūros ministerijos programą, kuriai valstybė skyrė 1,4 mln. eurų.

Pirmiausia buvo pakeisti teatro simfoninio orkestro mediniai ir variniai pučiamieji bei mušamieji instrumentai. LNOBT taip pat įsigijo keturis vokiečių meistro Horsto Gruenerto kontrabosus ir garsaus amerikiečių gamintojo „Lyon & Healy“ arfą. Anot teatro vadovo J. Sakalausko, suplanuoti darbai sparčiai juda link finišo – programa bus baigta įgyvendinti 2021-aisiais.

Be didžiajai scenai skirto prestižinio „Steinway & Sons“ koncertinio fortepijono, į teatrą atkeliauja ir instrumentas, kurio Lietuvoje dar neturėjo nei viena koncertų salė ar teatras. Tai šiuolaikinių fortepijonų pirmtakas – fortepiano, pagamintas pagal 1795 m. Vienos meistro Antono Walterio instrumento kopiją. Būtent tokiu instrumentu buvo sukurti W. A. Mozarto, J. Haydno ir ankstyvieji L. van Beethoveno fortepijoniniai kūriniai.

Fortepiano skambesį, kuris gerokai skiriasi nuo šiuolaikinio fortepijono, galėsime išgirsti W. A. Mozarto operoje „Idomenėjas“. Atlikėjus nepaprastai intriguoja galimybė prisiliesti prie šio senovinio instrumento klavišų. „Pianistai galės atlikti kūrinius taip, kaip juos girdėjo patys kompozitoriai, rašydami savo operas bei instrumentinę muziką“, – pasakojo LNOBT simfoninio orkestro direktorius Domas Memėnas.

Teatro simfoninio orkestro instrumentų arsenalą papildė du išskirtiniai ir kol kas vieninteliai Lietuvoje trombonų šeimos nariai: kontrabosinis trombonas, kuris įprastą tromboną gerokai pranoksta savo dydžiu, bei G. Verdi operoms atlikti būtinas cimbasso.

Į teatrą jau atvyko dauguma planuotų įsigyti naujų klavišinių instrumentų: dvylika pianinų, šeši kabinetiniai rojaliai ir du pusiau koncertiniai fortepijonai. Naujieji instrumentai bus naudojami operos solistų studijose, choro, baleto repeticijų salėse bei LNOBT Kamerinėje salėje.