Vilniuje, Savicko paveikslų galerijoje, atidaryta grafikės Ugnės Žilytės darbų paroda. Menininkė prisistato kaip tapytoja ir dalijasi ant drobių nugulusiais vaikystės prisiminimais.

Ant radiatoriaus džiūstančios juodos duonos riekelės menininkės U. Žilytės dirbtuvėse primena visai neseniai tapytą paveikslą. Šiandien kartu su keliolika kitų drobių jis eksponuojamas menininkės tapybos parodoje „Palikimas“. U. Žilytė pasakoja, kad parodoje – daug vaikystės prisiminimų. Jie veda į Žemaitiją, Skuodo miestelį, kuriame gyveno jos prosenelė.

„Šiuose paveiksluose aš atkūriau savo vaikystės vietoves, gimtuosius namus. Čia galima pamatyti labai konkrečių vietovių, kuriose aš užaugau ir praleidau vaikystę, bet kurių jau nebėra. Visos tos vietovės yra pasikeitusios, bet likusios atminty. Aš jas tiesiog rekonstravau“, – aiškina menininkė.

Įkvėpimas U. Žilytei kilo perskaičius šimtus prosenelės sukauptų laiškų, kuriuose pavyko atrasti net kelių kartų istorijas. „Aš prisirišusi prie praeities ir noriu viską išsaugoti. Tai tarsi mano praeitis, savastis, mano tapatybė. Šios drobės gimė iš noro ir baimės neužmiršti“, – sako U. Žilytė.

Menininkė save laiko labiau grafike nei tapytoja. Kurdama grafiką U. Žilytė sako aiškiai žinanti, ką ir kaip nori daryti, o drobes vis dar bando prisijaukinti. Todėl tapydama juokauja galinti būti kokia tik užsigeidžia.