Muzikos salėje – skambanti Lietuva: stiprybės įkvepianti kultūra ir ryškiausi regionų projektai Pereiti į pagrindinį turinį

Muzikos salėje – skambanti Lietuva: stiprybės įkvepianti kultūra ir ryškiausi regionų projektai

2026-02-19 10:13

Jau netrukus Vilniaus knygų mugėje duris atvers Muzikos salė – gyva, bendraujanti, skambanti erdvė, kviečianti pažinti ir Lietuvos miestų, miestelių kultūrinį pulsą. Čia įsikūrusioje Kultūros centrų alėjoje žmogaus ieškos ne tik žodis, bet ir susitikimai, diskusijos, renginių pristatymai, bendruomenių iniciatyvos, atskleidžiančios šalies kultūrinį veidą.

Muzikos salėje – skambanti Lietuva_stiprybės įkvepianti kultūra ir ryškiausi regionų projektai.

Kultūros centrų alėjos organizatorius – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, šiemet minintis veiklos 85-metį, prisistato su nauju įvaizdžiu ir šūkiu „Kultūra, įkvepianti stiprybės“. Dainai, šokiui, muzikai ir tradicijoms atviroje erdvėje lankytojų lauks kultūros ir meno projektų pristatymai, Lietuvos tautinio kostiumo stendas bei įtraukiančios edukacinės dirbtuvės. Parengta vaizdo medžiaga primins šimto metų sukaktį minėjusią Dainų šventę ir supažindins su viena smagiausių etninės kultūros iniciatyvų – akcija „Visa Lietuva šoka“, atskleidžiančia tradicinio šokio pagavumą, žaismę, vienijančią galią, o užsidėjus 3D akinius bus galima mokytis žingsnelių kartu su virtualiu partneriu.

Muzikos salėje – skambanti Lietuva_stiprybės įkvepianti kultūra ir ryškiausi regionų projektai.

Vasario 26 – kovo 1 d. Kultūros centrų alėjoje savo vizijas ir iniciatyvas atskleis 2026 m. Lietuvos kultūros sostinė Kėdainiai bei Mažosios kultūros sostinės – Agluonėnai, Kurkliai, Skriaudžiai, Semeliškės, Tirkšliai. Varėnos kultūros centras lankytojus supažindins su Dzūkijos krašto folklorą savitai pristatančiu projektu „Skambančios upės“, Palangos Jurginių šventė kvies pavasarį pasitikti pajūryje, pajuntant žmogaus ir žemės ryšį, o Jurbarke vyksiantis etnokultūros festivalis „Ant vandens“, skirtas Kanklių metams paminėti, žada šventę, kurioje vanduo, muzika ir bendrystė virs nepamirštama patirtimi.

Kultūros centrų alėjoje bus pristatyti ir kiti svarbūs renginiai: Kuršių nerijoje gimusio kultūros puoselėtojo Liudviko Rėzos 250-ųjų gimimo metinių minėjimas, Šiaulių regiono dainų ir šokių šventė „Medžių kalba kalba“, Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas Plungėje, tarptautinis Vilhelmo teatrų festivalis Priekulėje ir daugelis kitų ryškių kultūros įvykių.

Muzikos salėje – skambanti Lietuva_stiprybės įkvepianti kultūra ir ryškiausi regionų projektai.

Vasario 26 d., ketvirtadienį, Muzikos salės Pokalbių scenoje vyks diskusijos „Dainų šventės galia: nuo emocijos iki tautos ilgaamžiškumo“ ir „Išausta tapatybė“, kurių dalyviai kvies kalbėtis apie kultūrą kaip esminį bendruomenės stiprybės šaltinį.

Kokias vertybes Dainų šventė perduoda iš kartos į kartą, kaip auginamas pasitikėjimas jaunąja karta ir kodėl svarbu suteikti jaunimui galimybę jaustis šios tradicijos šeimininkais bus kalbama diskusijoje „Dainų šventės galia: nuo emocijos iki tautos ilgaamžiškumo“. Pokalbyje dalyvaus Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Moksleivių dainų šventės direktorius Dainius Numgaudis, Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Dainų šventės direktorius Saulius Liausa, 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės Šokių dienos dalyvė Kotryna Markovaitė ir Dainų dienos dalyvis, pokalbio moderatorius Gabrielis Martinaitis.

Muzikos salėje – skambanti Lietuva_stiprybės įkvepianti kultūra ir ryškiausi regionų projektai.

Pokalbyje „Išausta tapatybė“ žymi dailininkė tekstilininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė ir jaunas audėjas, tautinio kostiumo puoselėtojas, Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ narys Tomas Antropikas dalysis ne tik asmeniniu santykiu su tradicine tekstile ir drabužiu, bet ir įžvalgomis apie tautinio kostiumo gyvavimą šiandienos visuomenėje, jo reikšmę, stiprybes bei perteikiamas vertybes.

Daugiau informacijos: LNKC Regionų kultūros skyriaus vadovė Evelina Bajorinienė, tel.: (0 5) 261 4763

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų