Ansamblis „Lietuva“ jaunuosius menininkus pakvietė savaip pasižiūrėti ir interpretuoti ansamblio repertuarą, todėl performansas kvies išgyventi tikrą kūrybinį eksperimentą – muzikinių stilių, laikmečių ir tiems laikmečiams būdingų išgyvenimų, vidinių prieštaravimų sintezę. Režisierės – pripažinimą pelniusios choreografės Agnija Šeiko ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, kurios kartu su jaunaisiais šiuolaikinio šokio ir muzikos kūrėjais atskleis visiškai netikėtą matymą apie ansamblį „Lietuva“, jo istoriją ir žanro galimybes, gimusias kūrybinių dirbtuvių metu.

„Savu laiku lietuvių liaudies sceninis šokis buvo sukurtas tam, kad iš principo atitiktų tuometinius poreikius. Ir visuomet kėliau klausimą, kaip į liaudies šokį ir apskritai tautinį meną galima pažvelgti naujai. Mūsų tikslas – jį priartini dabartiniam žiūrovui, sudominti šiuolaikinį jaunimą. Kurdami performansą pasižiūrėjome į tai, kas buvo ansamblio repertuare, iš to panaudojome, mūsų nuomone, aktualiausias temas ir idėjas, o vėliau joms suteikėme šiuolaikinę prizmę. Tokios programos turėtų itin sudominti žiūrovus ir kartu atjauninti „Lietuvos“ ansamblio auditoriją“, – sako L. Puodžiukaitė-Lanauskienė, Šiuolaikinio šokio asociacijos pirmininkė. Lina taip pat dėsto šokį LMTA, yra nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė, veda seminarus Lietuvoje ir užsienyje.

Simonas Kairys ir Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė. / L. Masio nuotr.

Į jaunųjų menininkų kūrybines dirbtuves, kurių rezultatas – unikalus ansamblio „Lietuva“ performansas, susibūrė jauni bei perspektyvūs kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio. Liaudies žanrą interpretuos choreografai Sigita Juraškaitė-Baužienė, Raimonda Gudavičiūtė, Niels Claes ir Mantas Černeckas, taip pat kompozitoriai Rytas Svilainis, Kazimieras Krulikovskis, Silvija Miliūnaitė-Bliūdžiuvienė ir Nikita Kiriuchinas.

Kūrybinių dirbtuvių užkulisiai

Pasak ansamblio „Lietuva“ meno vadovo ir performanso muzikinės dalies koordinatoriaus Giedriaus Svilainio, ši programa – visiškai naujas reiškinys ansamblyje. Kurti „Siūbuojančią žemę“ buvo įdomu dėl nuoseklaus kūrybinio proceso ir ypač laukiamo rezultato.

„Viskas prasidėjo nuo idėjos įtraukti kuo daugiau jaunų, talentingų žmonių. Režisierės Lina ir Agnija pradėjo gvildenti šią viziją, ir galiausiai nusprendėm įgyvendinti kūrybines dirbtuves. Pakvietėme po keturis kompozitorius ir choreografus, kurie į šį projektą pasižiūrėjo visai kitu kampu. Pats kūrybinis procesas, tarpusavio bendravimas vyko apie metus, o kadangi buvo karantinas, daugiausiai dirbome nuotoliniais skambučiais ir konsultacijomis. Jaunieji kūrėjai pasiskirstė duetais, kartu brandino idėjas, jas pateikė mums, ir po bendrų diskusijų gimė štai toks kūrybinis rezultatas. Organizavome liaudies šokio seminarą, kurį vedė prof. Laimutė Kisielienė – visus supažindinom su liaudies žanru.“

Performansas sujungs du skirtingus, sugyvenimo ieškančius pasaulius – šiuolaikinį ir sceninį lietuvių liaudies meną. Jaunieji choreografai ir kompozitoriai, dirbantys akademinės, elektroninės ir eksperimentinės muzikos srityse, pasitelkė naujas menines formas ir interpretacijas, panaudodami ansamblio „Lietuva“ unikalumą, repertuaro motyvus ir savo kūrybinę patirtį.

„Kai pasiūlėm jauniesiems kūrėjams interpretuoti „Lietuvos“ tautinį repertuarą, jiems buvo neįprasta, bet kartu ir smalsu. Susipažinę su kūriniais, jie patys atsirinko sau artimas temas ir liaudies motyvus. Vėliau jau vyko ieškojimai. Kompozitoriai pažindinosi su mūsų orkestro instrumentais ir gyvu jų skambesiu. Kūrybinės dirbtuvės dėl to ir įdomios, nes pradedama ne nuo griežto scenarijaus parašymo, o atvirkščiai. Tokiu būdu mes ugdom jaunąją kartą, kad ateity ji būtų lanksti dirbdama su režisieriais ir scenaristais“, – teigia G. Svilainis.

Muzikinių permainų fone performansas kvies pokalbiui su liaudies sceninį meną kūrusiais žmonėmis. Tai kartu retrospektyvinis žvilgsnis į ansamblio ilgametę kūrybą, kurią modernia forma atliks ansamblio „Lietuva“ choras, orkestras ir šokėjai.

Agnija Šeiko. / E. Sabaliauskaitės nuotr.

Asmeniniai išgyvenimai

Viena iš programos režisierių, žinoma choreografė A. Šeiko įsitikinusi – performanse svarbus ir kiekvieno asmeninis santykis su jį supančia aplinka. Į praėjusio laikmečio išbandymus, kuriuos išgyveno to meto žmonių bendruomenės, performanso komanda pažvelgs per asmenines ansamblio kūrėjų ir atlikėjų patirtis.

„Prie ansamblio praeities ir viso kūrybinio palikimo siekiame prieiti individualiai – per „Lietuvos“ atlikėjus ir ten kūrusius žmones. Ansamblis visą laiką buvo pristatomas kaip grupė, tačiau mažai kalbama apie pačius žmones. Ne veltui šiame projekte turėsime daug skirtingų solistų, besikeičiančias sudėtis. Čia svarbūs kiekvieno išgyvenimai, asmeninis santykis su liaudies ir šiuolaikiniu šokiu, muzika, tradicijomis ar pačiu ansambliu. To ieškojome kūrybinių dirbtuvių metu. Performanse susitinka istorija ir dabartis, todėl reikalingas kiekvieno asmeninis indėlis“, – pasakoja Agnija, Šeiko šokio teatro įkūrėja, triskart apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“, pelniusi Boriso Dauguviečio auskarą bei du kartus pripažinta metų choreografe.

Kūrybinis performansas tarsi kasa „supintas“ iš istorijų bei lietuvių liaudies sceninės kūrybos šiuolaikinių interpretacijų. Čia atsiskleis ir aktualios visuomenei temos – meilė, intymumas, darbas, moters padėtis visuomenėje ir besiformuojančioje valstybėje. Šias temas atspindės ir ansamblio „Lietuva“ vadovų dienoraščių ištraukos, bylojančios to meto asmenines patirtis.

Performanso „Siūbuojanti žemė“ scenarijaus autorė – Sondra Simana, taip pat kūrusi modernaus šokio spektakliui „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą. Kostiumų dailininkė – garsi dizainerė, festivalio „Mados infekcija“ sumanytoja Sandra Straukaitė, du kartus apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“. Vaizdo projekcijų kūrėjas – Saulius Paliukas, o šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis.

Po šiemet vienintelio programos „Siūbuojanti žemė“ pristatymo Vilniuje, performanso turas numatomas kituose Lietuvos miestuose 2022 m.