Juk su Lietuvos sostine glaudžiai susijęs XIX a. kompozitorius Stanislovas Moniuška bene ryškiausius savo muzikos kūrinius parašė būtent Vilniuje. Simboliška ir prasminga, kad birželio 14 d. Vilniaus festivalyje skambės S. Moniuškos keturios „Aušros vartų litanijos“. Ir atliktos jos bus ne kur kitur, o po Šv. Jonų bažnyčios skliautais – juk 1840–1842 m. kompozitorius buvo šios bažnyčios vargonininkas.

Trapios muzikos garsais palydint Gedulo ir vilties dieną, koncerte muzikuos Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos atlikėjai. Solo dainuos iš Daugpilio kilusi ir nuo vaikystės dainininkės keliu ėjusi Vera Talerko. Ją spauda štai taip gražiai apibūdina: „Kaip tyras ir veržlus šaltinis įsilieja į jūros gelmes, taip nuolat auga ir stiprėja jaunos dainininkės talentas... Unikali muzikinė atmintis, tyra intonacija, nuostabus balso tembras ir platus diapazonas, patraukli išvaizda ir artistiškumas...“ Vilniaus festivalio scenoje pasirodys ir lenkų mecosopranas Ewa Wolak, nepaliaujanti stebinti savo balso diapazonu, nes dainininkė puikiai atlieka ir Händelio koloratūras, ir alto partijas Verdi ar Wagnerio operose. Išgirsime ir garsų lenkų tenorą Rafałą Bartmińskį, jis tarptautiniame S. Moniuškos dainininkų konkurse pelnė antrąją premiją, o 2012 m. pateko į įtakingo britų savaitraščio „Spectator“ sudarytą geriausių operos dainininkų šešetą. Prie šių solistų jungsis ir lietuvių bosas Liudas Mikalauskas. O įspūdingam dainininkų kvartetui pritars ryškiausias Lietuvos dainininkų kolektyvas Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujami legendinio lenkų maestro Antoni Wito, 2012 m. pelniusio apdovanojimą „Grammy“ už Pendereckio muzikos įrašus. Beje, dirigentas šiam prestižiniam muzikos profesionalų apdovanojimui buvo nominuotas net penkis kartus!

Po Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios skliautais skambėsiančios keturios „Aušros vartų litanijos“ („Litanie ostrobramskie“) solistams, chorui ir orkestrui (1843–1855)gausiame, daugiau kaip 90 sakralinių kūrinių kompozitoriaus palikime jo kūrybos tyrinėtojų bene vienbalsiai išsiskiriamos kaip ypatingo subtilumo ir jautrumo kūrinys. Paradoksalu, tačiau ši kompozicija už Lenkijos ribų atliekama gana retai.

Šį ciklą S. Moniuška rašė kūrybingais 1843–1855 m., kai gyveno Vilniuje. Litanijas sieja sakralinė tematika – jos buvo sukurtos pagerbiant Gailestingumo Motinos paveikslą Aušros vartų koplyčioje. Vis dėlto tai nėra liturginis ciklas, veikiau litanijos apibūdinamos kaip Marijos giesmės, muzika artima kantatos žanrui.

Pirmoje litanijoje girdėti Vienos klasiko Josepho Haydno muzikos atgarsių. Ši įtaka veikiausiai nebuvo atsitiktinė, nes kaip tik tuo metu Vilniuje S. Moniuška rengė J. Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. 1849 m. sukurtai antrai litanijai būdingi slaviškų sąskambių atspalviai. Bene originaliausios – 1854 ir 1855 m. parašytos trečia ir ketvirta litanijos. Teigiama, kad italų operos grandas Gioachino Rossini itin žavėjosi trečiąja litanija. Ją italų kompozitorius girdėjo 1863 m. Paryžiuje. Šioje muzikoje galima išgirsti muzikinių paralelių su G. Rossini, taip pat su vengrų atstovo F. Liszto kūryba. Beje, S. Moniuškai teko laimė ir gyvai susipažinti su šiais kūrėjais. 1858 m. lenkų kompozitorius keliavo po Vakarų Europą ir Veimare susitiko su F. Lisztu, Prahoje – su čeku Bedřichu Smetana. O 1861 m. nuvykęs į Paryžių gyvai bendravo ne tik su prancūzais Charles’iu Gounod bei Danieliu Auberu, bet ir su G. Rossini.

S. Moniuškos keturios „Aušros vartų litanijos“ skambės birželio 14 d., penktadienį, 19 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.