Metų ciklas panašus į kelionę, pusiaukelė čia – lygiadienyje, kuris svarbus ne tik Žemei, bet ir šviesos išsiilgusiam žmogui. Pavasario lygiadienis yra žemės kūrinijos šventė, jos gyvastingumo galios pažadinimo metas. Baltai tikėjo, kad pavasarį po žiemos sąstingio žemė motina, prieš priimdama sėklą, turinti būti atidaryta griaustinio. Tada lietaus sudrėkinta, saulės sušildyta, visų žmonių paprašyta Žemyna Motinėlė  pasipuoš nematytais žiedais.

Kovo 19 d. 19.30 val. visi žemės vaikai kviečiami prie Šventaragio aukštumos, didingos Katedros prieglobstyje, Valdovų rūmų kaimynystėje, trijų herojų – Poeto, Artojo ir Kareivio – akivaizdoje, dalyvauti pavasario lygiadienio šventėje, kurioje sutiksime mitinį Kalvį, kalantį saulę, valdovą Perkūną, laidantį į žemę  ugnies kirvukus, išvysime atgyjantį gyvybės medį, kuriame gieda paukščiai, nuo kurių giesmės visas Šventaragio slėnis pražysta šviesos žiedais.

Po nakties visada išauš rytas, o po žiemos  visada ateis pavasaris, skelbiantis šviesos pergalę prieš tamsą, ir pavasaris ateis pas dainuojančius žmones.