Ji leis ne tik pamatyti Lietuvos rašto vertybėmis pripažintus dokumentus – Martyno Mažvydo ir Mikalojaus Daukšos katekizmų leidimus, bet ir suteiks galimybę virtualiai pasivaikščioti po vieną gražiausių bibliotekos salių. Joachimo Lelevelio vardu pavadinta salė, išsiskirianti įspūdinga tapyba, slepia daug įdomių praeities įvykių. Apsilankiusieji joje neliks abejingi istorijoms apie prieš šimtmečius čia besimeldusius jėzuitus, buvusią piešimo studiją, atrastą freską ar net spintoje likusią kulkos žymę.

Jau tapo įprasta, kad minint Universiteto gimtadienį biblioteka visuomenei pristato M. Mažvydo „Katekizmą“. Neslūgstant žmonių susidomėjimui pamatyti pirmąją spausdintą lietuvišką knygą, tradicija tęsiama kasmet, tik šįkart – virtualioje 3D bibliotekos erdvėje. 1547 m. Karaliaučiuje išleista M. Mažvydo knygelė žymi svarbų žingsnį mūsų šalies rašto istorijoje – jos išleidimas lėmė didžiulį postūmį tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai ir išlikimui. Pasaulyje žinomi tik du išlikę šio unikalaus leidinio ezemplioriai. Vienas jų – saugomas VU bibliotekoje, kitas egzempliorius – Lenkijoje, Torunės universitete.

Virtualioje ekspozicijoje galima pamatyti ir kitą lietuvių raštijos istorijai ypatingą dokumentą – renesanso epochos lietuvių rašytojo, humanisto M. Daukšos iš lenkų kalbos verstą J. Ledesmos „Katekizmą“. Jei M. Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, tai M. Daukšos „Katekizmas“ – pirmoji lietuviška knyga, išleista LDK teritorijoje. Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje atspausdinta ir Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma knyga – vienintelis žinomas egzempliorius.

Ne mažiau už knygas lankytoją sužavės pati erdvė, kurioje eksponuojami dokumentai. Virtualus turas suteiks galimybę interaktyviai ir iš labai arti apžiūrėti ekspozicijos salę, kuri jėzuitų laikais tarnavo kaip koplyčia, kurioje vėliau veikė piešimo studija, valstybės archyvas, o šiuo metu joje įrengta bibliotekos skaitykla. Žymaus istoriko, knygotyrininko, numizmato, VU profesoriaus Joachimo Lelevelio, gyvenusio 1786–1861 metais, garbei pavadintoje salėje saugoma ir turtinga paties profesoriaus kolekcija, kurios didelę dalį sudaro senieji atlasai ir žemėlapiai, knygos ir net asmeniniai daiktai.

Istorinių paslapčių mylėtojams J. Lelevelio salė įsimins ir dėl čia neseniai atskleistų netikėtų radinių. Vos prieš keturis metus salėje buvo atrasta ir atidengta freska – šv. Stanislovo Kostkos, novicijų, mokinių ir studentų globėjo atvaizdas. Ilgą laiką buvo galvojama, kad ji neišlikusi. Atidengti ir išvalyti šią tapybą buvo vienas sudėtingesnių, bet kartu ir vienas labiausiai bibliotekos senuosius interjerus praturtinusių darbų. Akylesni salėje pastebės ir kitą iš pažiūros nereikšmingą detalę – mažą ertmę knygų spintoje. Šią žymę, manoma, paliko kulka, atskriejusi iš kiemo 1944-ujų liepos mėnesį vykusios Vilniaus apgulties metu.  

Kokie dar atradimai ir istorijos laukia apsilankius paslapčių kupinoje salėje, sužinosite prisijungę prie virtualaus turo.