Pereiti į pagrindinį turinį

Vilniuje lankymui atidarytas rekonstruotas Liuteronų sodas

2024-07-03 06:17

Vilniuje po rekonstrukcijos pašventintas ir lankymui atidarytas Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės ant Tauro kalno. Sovietmečiu likvidavus kapines teritorija buvo žinoma kaip parkas šalia Vilniaus santuokų rūmų. Rekonstruotas ir dabar šios vietos istoriją ir tikrąją paskirtį su dabartiniais bendruomenės poreikiais subtiliai suliejantis parkas jau atvertas visuomenės lankymui.

Liuteronų sodo atidarymas po rekonstrukcijos, Vilnius. Liuteronų sodo atidarymas po rekonstrukcijos, Vilnius. Liuteronų sodo atidarymas po rekonstrukcijos, Vilnius. Liuteronų sodo atidarymas po rekonstrukcijos, Vilnius. Liuteronų sodo atidarymas po rekonstrukcijos, Vilnius. Liuteronų sodo atidarymas po rekonstrukcijos, Vilnius.

Atidaryme – dėmesys sakralumui ir istorijai

Rekonstruojant Liuteronų sodą siekta sukurti erdvę ramiam poilsiui senų medžių paunksmėje ir suteikti teritorijai memorialinį charakterį informuojant apie čia buvusias kapines.

Liuteronų sodo atidarymo iškilmėse po bendros giesmės kartu su Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios ansambliu „Adoremus“ rekonstruotą parką pašventino Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis ir kunigas Ričardas Dokšas.

„Dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir visiems geros valios žmonėms, kad senosios evangelikų kapinės, sovietmečiu išniekintos, dabar atgijo kaip Liuteronų sodas. Šiuo darbu grąžiname skolą čia besiilsintiems Vilniaus kūrėjams. Nutiesėme dar vieną tiltą tarp jų ir ateities kartų, kurios mūsų miestą mylės, jame kurs ir melsis“, – kalbėjo vyskupas M. Sabutis.

Vietos svarbą ir reikšmę pabrėžė Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis: „Susirinkome kartu pagerbti šios vietos istoriją ir džiaugtis jos atminties prikėlimu. Liuteronų sodas – simbolis, jungiantis mus su mūsų istorija, atspindintis Vilniaus daugiakultūriškumą ir pagarbą įvairių konfesijų atstovams.“

Atkurta parko esmė

Vykdant projektą buvo atlikti geofiziniai, archeologiniai tyrimai, perlaidoti kai kurie palaikai.

Be to, į teritoriją buvo sugrąžinta 12 antkapinių paminklų iš Rasų ir Saltoniškių kapinių.

Penkių paminklų pastatymo vietos buvo identifikuotos pagal pateiktą 1938 m. kapinių planą ir jie sugrįžo į senąsias vietas, o likusieji pastatyti arčiau Niškovskių koplyčios.

Atnaujinant teritoriją buvo įrengiami paviršiniai nuotekų tinklai, koreguotas esamas takų tinklas rekonstruojant takų vietas, įrengti nauji suoliukai, mažosios architektūros elementai, santūrus apšvietimas.

Teritorija papildomai apželdinta: pasėta nauja veja, pasodintos viršūnžiedės pachisandros, pavasarį sodo lankytojus mėlynais žiedais džiugins scylės.

Liuteronų sodo rekonstrukcijos darbus prižiūrėjo Vilniaus vystymo kompanija. Projekto vadovas Linas Urba teigė, kad koordinuojant šio projekto įgyvendinimo darbus visuose jo etapuose itin svarbu buvo užtikrinti projektuotojų, kultūros paveldo, aplinkosaugos, kraštovaizdžio specialistų bendradarbiavimą. 

„Prižiūrėdami darbus šiame parke stengėmės maksimaliai užtikrinti ne tik esamų medžių, architektūros objektų išsaugojimo kokybę, bet ir gerbti praeitį. Dabar Liuteronų sode dera kapinės ir parkas, pritaikytas bendruomenės poreikiams. Liuteronų sodo projektu atkūrėme šios vietos esmę ir istorinę teisybę“, – pabrėžė Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas Linas Urba.

Liuteronų sodą projektavo „ID Vilnius“ (anksčiau „Vilniaus planas“). Bendrovės architektė, šio projekto vadovė Lolita Vileikienė primena, kad dar 1993 m. architektės Giedrė Miknevičienė ir Marija Nemunienė pirmosios prisilietė prie Vilniaus evangelikų senųjų kapinių ant Tauro kalno atkūrimo.

Tačiau negavus papildomo finansavimo, tolimesni projektavimo darbai buvo sustabdyti.

Ir tik 2018 m. gavus finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų buvo pateiktas užsakymas parengti techninį projektą, vadovaujantis prieš tai parengtais projektiniais pasiūlymais.

„Tai vienas iš įdomiausių projektų, prie kurių teko dirbti. Vertindami jautrią šios vietos istoriją ir dabartinę jos svarbą miesto gyventojams, Liuteronų sodo projektu siekėme kuo mažesnės intervencijos į susiklosčiusią aplinką, esamą kraštovaizdį, stengiamės atkurti senuosius takus istorinėse vietose, išryškinome palaidojimų kvartalų ribas. Siekėme, kad kapinių teritorija būtų suvokiama kaip atskiras memorialinis kompleksas, turintis konkrečias ribas, todėl jas pažymėjome dekoratyvios tvorelės fragmentais“, – pasakojo L. Vileikienė.

Ateityje darbai dar tęsis: rytinėje buvusių kapinių teritorijoje išlikę kapinių tvoros fragmentai bus restauruojami, į atkurtas nišas sugrįš restauruotos senosios antkapinės plokštės, vienoje iš nišų bus atkurta sieninė tapyba, atsiras granitinės plokštės su šioje teritorijoje besiilsinčių žmonių pavardėmis.

Kapinės ir senais laikais priminė parką

Liuteronų sodas yra įkurtas buvusių Vilniaus evangelikų liuteronų kapinių vietoje, kurių istorija siekia XVIII a. Sklypą kapinėms ant Bufalo (dabartinio Tauro) kalno XVIII a. pabaigoje už 990 sidabrinių rublių nupirko Vilniaus miesto tarybos narys Gotfridas Hahnas.

Laidoti šiose kapinėse pradėta 1809 m. Iš pradžių kapinės buvo skirtos tik evangelikams liuteronams, o nuo 1830 m. ir evangelikams reformatams (kalvinistams).

Tai vienintelės taip suplanuotos kapinės Vilniuje, išsiskiriančios savo klasicizmo architektūra ir tvarkingu planu.

Kapinės buvo jaukios, tvarkingos, gausiai apželdintos. Evangelikų bendruomenės Vilniuje nebuvo gausios, laidojimai nebuvo tankūs, todėl teritorija priminė parką.

Tarp daugelio kuklių tipinių laidojimo laikotarpiui antkapinių paminklų būta ir prabangių, monumentalių paminklų, obeliskų.

Kapinėse laidoti įvairių tautybių žmonės – šaltiniuose užfiksuoti antkapinių paminklų įrašai lotynų, lenkų, vokiečių, rusų, prancūzų, anglų, baltarusių, latvių, švedų, suomių ir lietuvių kalbomis.

Kapinės uždarytos 1958 m., likviduojant dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. 1962 m. nuspręsta visiškai likviduoti Evangelikų kapines, jas paverčiant parku.

1972 m. pab. – 1973 m. pr., prieš pradedant statyti Santuokų rūmus, sunaikinti dar išlikusios kapinių pietinės dalies kapai ir antkapiai.

Nugriauta architekto K. Šildhauzo projektuota kapinių didžioji koplyčia su klasicistinio stiliaus altoriumi, sakykla, vargonais, varpu, pastatyta apie 1819 m. Išliko Niškovskių koplyčia-mauzoliejus ir kapinių rytinės tvoros fragmentas.

„Šias pusantro šimto metų veikusias ir sovietinių okupantų barbariškai sunaikintas kapines galėtume laikyti vienomis seniausių sostinės kapinių, juolab, kad į jas anuomet, XVIII ir XIX amžių sandūroje, buvo perkelta antkapių dar iš senųjų, nuo XVI a. vidurio Liejyklos gatvėje buvusių evangelikų liuteronų kapinių. Šiandien čia matome kai kuriuos po daugelio dešimtmečių ant Tauro kalno sugrąžintus antkapinius paminklus, jie vilniečiams primins kadaise čia gyvenusius ir dirbusius žmones, mūsų istoriją“, – per Liuteronų sodo atidarymą sakė trumpą ekskursiją vedęs Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos Tarybos narys Kęstutis Pulokas.

Atkuriant istorinį teisingumą, 2022 m. lapkričio 19 d. centrinėje buvusių kapinių dalyje, kurioje dabar pastatytas atminimo kryžius, buvo iškilmingai perlaidoti apie trisdešimties žmonių palaikai, surasti kapinėse vykdant archeologinius tyrimus bei kitus teritorijos tvarkymo darbus.

Papildo teritorijos vaizdą

Liuteronų sodas papildo Vilniaus centrinės dalies želdynų tinklą, besidriekiantį nuo pat Vingio parko pro Tauro kalną, sujungtą nauju pėsčiųjų ir dviračių viaduku su skveru Pylimo g., Reformatų, Vingrių skverais, ir toliau gausiai apželdinta Pylimo gatve link Halės turgaus.

Liuteronų sodas – ir nuoroda į būsimąjį Tauro kalno teritorijos vaizdą: parko takai nusidrieks tolyn, jame esančios architektūrinės formos atsikartos visoje Tauro kalno teritorijoje.

Liuteronų sodo rangos darbų vertė – beveik 2,2 mln. eur.

Projektas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis ir įgyvendinamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ priemonę Nr. 07.1.1-CPVA-R-904 „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų