Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ vilniečiams parengė naują, Kalėdų progai skirtą programą „Niño Dios: ispanų renesanso poezija ir muzika Užgimusiam Kūdikėliui“, kuri nuskambės šį sekmadienį, gruodžio 28 d. 18 val. Valdovų rūmuose.

Koncerte klausytojams bus pristatyta mažai girdėta kalėdinė Ispanijos „aukso amžiaus“ – renesanso – muzika dviem-penkiems dainininkų balsams, lydima švelnių vihuelos (ispanų renesanso gitaros) garsų ir išraiškingų išilginės fleitos pagražinimų. Tai giesmės Užgimusiam Kūdikėliui, pripildytos pietų saulės šviesos ir šilumos, parašytos ne pagal liturginius tekstus, bet pagal jausmingą ispanų poeziją Apreiškimo, Kristaus gimimo, Dievo meilės ir Marijos motinystės temomis. Brazilų kilmės fleitininko Rodrigo Calveyra‘os vadovaujamam ansambliui „Canto Fiorito“ koncerte talkins šios muzikos specialistas, liutnininkas ir renesansinių gitarų atlikėjas iš Sevilijos Ariel Abramowich.

Šviesioje, intymiam įsiklausymui kviečiančioje sakralinėje programoje daugiausia skambės kompozitoriaus Francisco Guerrero (1528 – 1599) muzika. Jo kūryba, greta Cristobalio de Moraleso ir Tomaso Luiso de Victoria, laikoma iškiliausiais ispaniškojo renesanso pavyzdžiais. Melodinguose Sevilijoje gimusio kompozitoriaus kūriniuose atsiskleidžia visa paletė emocijų – skausmas, ilgesys, džiaugsmas, ekstazė, pamaldi ramybė, dėl ko jo muzika išlieka populiaria iki šių dienų, ypač dažnai skambančia Lotynų Amerikos  šalių katedrose ir bažnyčiose. Jo kompozicijose girdima ir turtinga, rafinuota renesansinė polifonija, ir ispanų liaudies muzikai artimas paprastumas. 

Programoje klausytojai taip pat išgirs kūrinius iš svarbaus senosios ispanų muzikos šaltinio – rinkinio „Cancionero de Upsalla“, kuris buvo išleistas 1556 metais Venecijoje. Jame surinktos daugiausia anoniminių autorių dainos, taip vadinamos villancicos, iš kurių apie trečdalis yra skirtos būtent Kalėdų temai. Vokalines kompozicijas papildys švelnūs išilginės fleitos ir cinko (cornetto muto) garsai ir instrumentiniai kūriniai, išryškinantys svarbią renesansinės muzikos tradiciją – diminucijų, improvizuotų melodijos pagražinimų meną. Su šia praktika susijęs ir ansamblio „Canto Fiorito“ pavadinimas, reiškiantis gėlėtą, išpuoštą, fioritūromis pagražintą dainavimą.