Penktadienio vakarą išplatintas Kauno miesto biudžeto projektas 49 mln. litų mažesnis nei pernykštis miesto biudžetas. Nors smarkiai nurėžta kultūrai, bandoma tai paslėpti gudriai kilnojant biudžeto eilutes iš vienos programos į kitą.

Skaičiai – niūrūs

„Biudžetą planuojama patvirtinti vasario 23 d. vyksiančiame miesto tarybos posėdyje, nuo penktadienio visi norintieji su juo gali susipažinti Seimo tinklalapyje esančioje teisės aktų projektų duomenų bazėje", – sakė Kauno miesto tarybos sekretorius Mindaugas Šivickas.

Pagal projektą biudžeto pajamos siekia 682,1 mln. litų, o išlaidos – 735,6 mln. litų. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas susidariusį skirtumą sudaro savivaldybės skolintos lėšos investicijų projektams kofinansuoti.

Šis biudžetas 49 mln. litais mažesnis už praėjusių metų. Savivaldybė numatė, kad, tvirtinant 2012-ųjų biudžetą, planuojama surinkti beveik 346 mln. litų iš gyventojų pajamų mokesčio, turto mokesčio, nuomos pajamų ir kitų mokesčių – tai net 105 mln. mažiau, nei 2011 m. patvirtintos pajamos iš šių sričių.

Didžiausia biudžeto dalis – 56,4 mln. litų, tenka švietimui. Tai – 8 proc. mažiau nei pernai. Socialinei sričiai skiriama 16 proc. – net 11,9 proc. mažiau, palyginti su 2011 m. patikslintu planu.

Akcentuojama, kad trečioji prioritetinė sritis – kultūra, sportas ir religija gauna 5,1 proc. biudžeto asignavimų ir tai esą 0,4 proc. daugiau nei 2011-aisiais, šis skaičius neatspindi tikrosios situacijos.

Milijonai įvaizdžiui formuoti

Biužeto projekte nėra eilutės, numatančios, kokią paramą miestas skirs Kauno „Žalgiriui“. Paramą krepšinio komandai administruojančios viešosios įstaigos „Krepšinio perspektyvos“, kuriai esą buvo numatyta net 6,5 mln. litų, nebeliko. 5 mln. numatyta skirti visiems Kauno sporto projektams finansuoti.

Kiek ir kokią sumą gaus Lietuvos ir Kauno ambasadoriumi vadinamas „Žalgiris“, lieka neaišku.

Vienas įspūdingiausių skaičių biudžeto projekte – daugiau nei 2 mln. litų miesto įvaizdžiui kurti ir turizmo programai. Šiam tikslui buvo prašoma 100 tūkst. litų. Atseikėti du milijonai. Kam bus naudojami šie pinigai – neaiškinama.

Nė lito neskirta S.Dariaus ir S.Girėno stadionui, Kauno plaukimo mokyklos baseino „Šilainiai“ pastatui rekonstruoti. Užtai savivaldybės strateginių planų, neretai prasilenkiančių su realybe, kasmečiam atnaujinimui skirta 10 tūkst. litų.

Su Aplinkos ministerija, mokslininkais ir gyventojais pradėtas kvartalinės renovacijos projektas Kaune numarintas. Iš prašytų 100 tūkst. litų bandomajam kvartalo projektui neskirta nė lito.

Žaidimai skaičiais

Viena iš labiausiai nukentėjusiųjų – Kultūros programa. Iš beveik 9,9 mln. litų planuoto biudžeto jai teskirta 2,9 mln. litų. Ši biudžeto eilutė – dar ir išpūsta.

Miesto renginiams, džiuginusiems kauniečius ir svečius, miesto valdantieji kirto skaudžiausiai – biudžetas nurėžtas beveik 60 proc. Iš planuotų 970 tūkst. liko 400 tūkst. litų.

Iškiliausiam vasaros įvykiui – Napoleono persikėlimo per Nemuną inscenizacijai, kuria jau domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio entuziastai, numatoma skirti tik 250 tūkst. litų. Programai „Visuomenės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti“ numatoma skirti net 800 tūkst. litų.

Programai „Visuomenės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti“ lėšos anksčiau buvo skiriamos iš Privatizavimo sąmatos eilutės, tačiau šiais metais ji atkelta į Kultūros programą, siekiant parodyti, kad kultūrai nubraukiama ne tiek ir daug. Būtent ši eilutė ir išpučia kultūrai skiriamą biudžetą.

Realiai ši programa skirta bažnyčių renovacijoms – pavyzdžiui, 2011 m. buvo renovuoti Kauno arkikatedros bazilikos vargonai, įrengti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių vitražai Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų Vytauto Didžiojo rektorate.

Rūpestis bažnyčiomis – gerai. Vis dėlto vadinti tai Kultūros programa, švelniai tariant, netikslu.

Atėmus šiuos 800 tūkst. litų, kultūrai palikta tik 2 mln. litų.

Vicemero Stanislovo Buškevičiaus globojamai Kauno kino studijai numatoma skirti 80 tūkst. litų.

Blaivyklos nebus

Miesto valdžia iš numatytų 300 tūkst. litų nė lito neskyrė įsteigtam padaliniui neblaiviems asmenims įrengti. Kiauru stogu, susidėvėjusiais liftais ir toliau turės tenkintis Kauno Centro ir Kalniečių poliklinikos – iš bendros beveik 700 tūkst. litų sumos neskirta nieko.

Miesto viešosioms teritorijoms ir ūkiui tvarkyti skirta dvigubai mažiau nei reikia – 19 mln. litų.

Tuščias Kauno kapinių biudžetas – joms prižiūrėti savivaldybė lėšų nesurado. 2 mln. litų skiriami VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ – už stovėjimo rinkliavos mieste surinkimą apmokėti.

Tik viena iš kelių programų, kuriai skirta lėšų daugiau, nei prašyta, – Savivaldybės veiklos programa. Tai – savivaldybės institucijų, tarybos narių išlaikymas. Vietoj prašytų 95,6 mln. litų valdininkams išlaikyti numatoma skirti 104 mln. litų. Didesnis lėšų poreikis susidarė dėl „savivaldybės paimtų skolinimų įsipareigojimo vykdymo“.

Administracijos direktoriaus rezervas taip pat planuojamas liesokas – iš prašytų 2 mln. jam numatoma skirti tik 500 tūkst. litų.

Sunkūs metai laukia ir Kauno miesto profesinių mokymo įstaigų – iš prašytų 2,5 mln. litų joms planuojama skirti tik 888 tūkst. litų.