Kaune veikia 80 degalinių, tačiau gali atsirasti dar kelios dešimtys naujų. Ar savivaldybė pažabos verslininkų sumanymus degalines statyti išskirtinėse vietose – ant Neries kranto ar priešais Dainų slėnį?

Įteisins draudžiamą zoną

Savivaldybės užsakymu "Miesto planas" rengia degalinių išdėstymo specialiojo plano koncepciją. Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai pateiktas svarstyti šio dokumento projektas.

Šiuo metu Kaune veikia 80 degalinių. Projektuotojų siūlymu reikėtų fiksuoti maksimalų degalinių vietų skaičių mieste – 110.

Koncepcijoje numatyta, kad miesto Centre, Senamiestyje ir Žaliakalnyje naujų degalinių neatsirastų. Jų plėtra nerekomenduojama ir miegamuosiuose rajonuose. Naujos degalinės laiminamos tik šalia magistralinių gatvių ir aplinkkeliuose.

"Mūsų užduotis – parengti raidos programą. Iki šiol būdavo sulaukiama pavienių verslininkų prašymų įrengti naujas degalines, tada buvo pildomas specialusis planas", – paaiškino "Miesto plano" direktorius architektas Nerijus Stanionis.

Galima naujų degalinių plėtra sukėlė įtarimų architektams. Jiems užkliuvo, kad degalines numatyta statyti Jonavos gatvėje, prie P.Vileišio tilto, Tunelio gatvėje, priešais Dainų slėnį. Dauguma architektų įsitikinę, kad šiose vietose degalinės neturėtų iškilti.

Numatomą degalinių plėtrą dar turės svarstyti aplinkos apsaugos ir kitos institucijos, tačiau architektai baiminasi, kad pažymėti tokius taškus strateginiame dokumente būtų pirmas žingsnis jiems įteisinti.

Kai kurios išnyks?

Savivaldybės nurodymu degalinė pažymėta ir Marvelėje prie Nemuno, kur yra planuojamas pramoninis upių uostas. Ši degalinė turėtų aptarnauti upių transportą. Arcitektui Gintarui Balčyčiui užkliuvo, kad degalinės vieta pažymėta, nors kol kas būsimasis uostas tėra žodinis projektas.

Koncepcijoje taip pat numatytos kelios vietos, kuriose, pasibaigus išduotų licencijų galiojimo laikui, jos nebūtų pratęstos. Architektų nuomone, degalinių turėtų nelikti KTU studentų miestelio teritorijoje K.Baršausko gatvėje, Karaliaus Mindaugo prospekte ties pėsčiųjų tiltu į salą. Diskutuota ir dėl Jonavos gatvėje prie "Lituanicos" žiedo esančios degalinės, nes šioje vietoje ateityje numatytas požeminis transporto tunelis.

Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pastebėjo, kad ten, kur žemė privati, priversti verslininkus atsisakyti pardavinėti degalus – sudėtinga.

Ekspertų tarybos daugumos sprendimu, degalinių išdėstymo schemą planuotojai turės pristatyti dar kartą, įvertinę problemines vietas, papildę, kaip pageidavo tarybos nariai.

"Degalinės – agresyvus dalykas architektūriniu požiūriu. Be to, jos pavojingos, skleidžia neigiamą aurą. Jos turėtų būti aplinkkeliuose", – griežtą nuomonę išsakė architektas Jonas Minkevičius. Jis mano, kad statyti naujų degalinių mieste nebereikia.

Kitose šalyse mažėja

Šiuo metu Kaune 10 tūkst. gyventojų tenka dvi degalinės. Tarp didžiųjų miestų didesnis degalinių tankis Šiauliuose ir Marijampolėje, mažesnis – Klaipėdoje ir Panevėžyje.

N.Stanionio duomenimis, kai kuriose Vakarų Europos šalyse pastaraisiais metais degalinių drastiškai mažėjo. Didžiojoje Britanijoje uždaryta beveik pusė degalinių. Panašios tendencijos Vokietijoje, Šveicarijoje.

"Miesto plano" vadovas spėjo, kad tai, jog degalinių sumažėjo šiose šalyse, lėmė nepalanki mokesčių politika, šis verslas tapo nepelningas.

Degalinių raida Kaune

1994 m. mieste veikė 14 degalinių, buvo numatyta 50.

1997 m. veikė 48 degalinės, buvo numatyta – 85.

2004 m. veikė 80 degalinių, buvo numatyta – 113.

2010 m. veikia 80 degalinių, numatyta – 110 (šis skaičius dar nepatvirtintas).