Tinklams įtempti po ledu naudojami povandeniniai žaisliniai laivai, šiukšlinantys žvejai ir nusikalstamo pasaulio atstovai – su tokiais iššūkiais susiduria aplinkos apsaugos inspektoriai ant Kauno marių ledo.

Apgaudinėja save

Šeštadienio rytą Lietuvoje vyko visuotinis reidas, per kurį aplinkos apsaugos inspektoriai tikrino, ar poledinės žūklės mėgėjai yra įsigiję žvejybos leidimus, ar yra deramai pasirūpinę savo saugumu – ant kaklo nešioja smaigus.

Į reidą Kauno mariose patraukęs dviejų aplinkosaugininkų ir padedančio policininko ekipažas pirmiausiai pasuko Viršužiglio link. Čia ant marių ledo būriavosi keliasdešimt žūklės entuziastų.

„Iš visų patikrintų žvejų tik trys neturėjo smaigų, nors turėjo leidimus. Paprašėme gražiai, kad šiandien žvejybą baigtų. Galiu pasakyti, kad beveik visi tikrintieji domisi žvejyba – skaito laikraščius ar internetą, tad apie akciją žinojo“, – sakė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Arvydas Grybauskas.

Jo teigimu, nesinori iš karto žmonėms skirti baudų – pirmą kartą dažnai apsiribojama įspėjimu.

Pasak inspektorių, smaigai – bene vienintelis šansas įlūžus užsikabinti ant ledo. Vis dėlto daug žvejų mano esantys gudrūs – smaigus susideda į daiktadėžę. Per patikrinimą inspektoriai dėl to prie jų prikibti ir nubausti negali.

„Jie apgaudinėja save, nes įkritus daiktadėžės nebepasieksi. Jie turi būti ant kaklo“, – galva linkčioja antrasis ekipažo inspektorius Virmantas Bartkevičius.

Įkritus į vandenį, smaigais galima užsikabinti ant ledo atbrailos. Vieni žvejai juos nusiperka, kiti sumeistrauja patys.

Žvejoja ir kamuoliniai

Inspektoriai papasakojo ir apie žurnalistų sutiktą trijulę ant ledo. Vienam iš jų dėl to, kad neturėjo smaigų, buvo pasiūlyta nebežvejoti. Trijulė buvo ne itin patenkinta tokiu inspektorių sprendimu.

Pasak A.Grybausko, vienas iš žvejų priskiriamas Kamuolinių grupuotei ir neseniai buvo sulaikytas draudžiamu laiku žvejojantis vėgėles.

Aplinkosaugininkai džiaugėsi, kad jiems padeda policija – dažnai žvejai būna agresyvūs, tad vien pareigūno buvimas šalia juos nuramina.

„Šiandien Kauno regione tikrinimus atlieka apie 11 ekipažų po 4–5 žmones kartu su policija. Kokios žuvys kimba? Vyrai pagauna ešerių, plakių, bet dauguma gaudo pūgžlius. Sriuba iš jų vadinama karališka. Kitko iš šių mažų žuvyčių nepagaminsi“, – pasakojo A.Grybauskas.

Inspektoriaus teigimu, didelį nerimą kelia dar viena žvejų yda – prie ekečių paliekami ne tik tušti degtinės buteliai, bet ir nuorūkos, krūvos šiukšlių. Pavasarį šis „turtas“ vandens išmetamas į krantą.

Su povandeniniais laivais

Žengdami keliolikos centimetrų storio ledo danga inspektoriai pasakojo ir apie modernėjančias brakonieriavimo technologijas.

Jei anksčiau ant ledo brakonieriai kas 3 metrus kirsdavo eketes ir per jas su pagaliu prakišdavo tinklą, kurį paskutinėje eketėje ištraukdavo su žuvimis, tai dabartiniai metodai gerokai pažangesni.

„Žvejojančius su pagaliu ir tinklu vyrukus neseniai sulaikėme Gaižėnų tvenkinyje. Būna ir tokių, kurie nusiperka žaislinį povandeninį laivą, valdomą radijo bangomis, ir prie jo prikabina tinklą. Laivas praplaukia nepastebėtas ir ištempia tinklą. Tam užtenka dviejų ekečių“, – pasakojo inspektoriai.

Kita inspektorių tikrinimo vieta – Kauno marios ties Kadagių slėniu. Nuo čia įrengtos apžvalgos aikštelės jie visada suskaičiuoja, kiek yra žvejų. Šį kartą jų čia nepavyko sutikti, tačiau šis slėnis aplinkosaugininkams primena liūdną istoriją. Praėjusį pavasarį čia tinklus statę nuskendo keli vaikai.

Pažeidėjų nedaug

Pavažiavę dar šiek tiek tolėliau, nedidelėje Arlaviškių įlankoje, inspektoriai patikrina keletą žvejų. Pas vieną jų randamas „Perlo“ terminale pirktas leidimas, ant kurio neužrašytas asmens vardas ir pavardė.

„Toks leidimas taip pat negalioja, nes juo gali naudotis keli asmenys. Tuoj pat užsirašykite – gaunate įspėjimą. Kitą kartą bus bauda“, – apie tai nežinojusį vyrą perspėja V.Grybauskas.

Jau kelias valandas žvejojantys jaunuoliai teigė kol kas nesugavę nė vienos žuvies. Jų teigimu, jei nekimba, žvejyba tampa tiesiog maloniu buvimu gamtoje.

Inspektorių teigimu, pavasarį šioje įlankoje dažniausiai sulaikomi brakonieriaujantys Trakų ir Vilniaus gyventojai, nes kauniečiai inspektorių lankomas vietas žino. Pastarieji su specialiais kabliais traukia karpius – metamas iš valties kablys dažnai žuviai perveria šoną.

Inspektoriai rodo ranka į meldus – tai Paukščių sala. Čia anksčiau atskrisdavo jūriniai ereliai. Dabar šie paukščiai čia nebesirodo.

Po reido kalbintas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis teigė, kad, susumavus šeštadienio reido rezultatus, regione pažeidėjų sulaikyta nedaug.

„Patikrinta 417 žūklės mėgėjų. 380 turėjo leidimus, 32 žvejojo nemokamai, nes turėjo tam teisę – neįgalūs. 15 neturėjo smaigų – jų paprašyta baigti žvejybą, o 9 asmenys sulaikyti darant pažeidimą – žvejojo lydekas su gyvu masalu, tai šiuo metu yra draudžiama. Jiems išrašytos baudos“, – sakė viršininkas.

Jo teigimu, daugelis girdėjo apie vykdomą akciją, o pagauti „nusikaltėliai“ žvejojo atokiuose vandens telkiniuose, kur inspekcijos nesitikėjo.

Leidimai ir baudos

Leidimą žūklei galima įsigyti internetu arba loterijos „Perlas“ terminaluose. Leidimas dviem paroms kainuoja 5 litus, mėnesiui – 20, metams – 50 litų.

Už parduotus leidimus gautos lėšos naudojamos žuvų ištekliams šalies vandens telkiniuose išsaugoti ir gausinti. Šiemet žuvims šalies ežeruose įveisti Aplinkos ministerija numatė skirti daugiau kaip milijoną litų.

Neturintiesiems žvejybos leidimų ar kitaip pažeidusiesiems Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles gresia įspėjimas arba bauda nuo 25 iki 200 litų.

Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio gali būti konfiskuoti ir žvejybos įrankiai bei priemonės, o už neteisėtai sugautas, mažesnes, nei nustato taisyklės, žuvis ar didesnį, nei leidžiama sugauti, žuvų kiekį teks atlyginti nustatytą žalą.