Kontroversiškai dėl veiksmų Antrojo pasaulinio karo metais vertinamo J. Noreikos atminimo lentą praėjusią savaitę kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą.

Prie Vrublevskių bibliotekos ketvirtadienio popietę būriavosi keliolika žmonių, apžiūrėję krovininiame automobilyje paguldytą suklijuotą lentą ir stebėję, kaip ji keltuvo pagalba pakabinama ant pastato sienos.

59-ių filologas Vidmantas Kuprevičius sakė, kad J. Noreika „išlaikė karininko duotą priesaiką labai sunkiomis aplinkybėmis“

„Jis yra birželio sukilimo dalyvis, kai tauta pakilo beveik beviltiškoje padėtyje. (...) Tas postūmis atėjo iki mūsų dienų kaip pavyzdys, kad niekada nereikia nuleisti rankų“, – teigė V. Kuprevičius.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyksta ne vienus metus. Kritikai teigia, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Stanislovas Tomas. „Facebook“ nuotr.

Tačiau gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Prie sienos, nuo kurios buvo numušta J. Noreikos atminimo lenta, yra padėtos gėlės, pakabinta karininko nuotrauka, nedidelis plakatas su užrašu „Laisvė kūjais nesudaužoma!“.

Anot Vilniaus mero atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo, po kurio laiko savivaldybės Pavadinimų komisija turėtų svarstyti karininko atminimo įamžinimo klausimą „vienokia ar kitokia forma“ bei patikino, jog bus remiamasi istorikų rekomendacijomis.

S. Tomui sudaužius lentą, teisėsauga pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo bei prašo teismo skirti įtariamajam 30 tūkst. eurų baudą.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.