Naujos rūšies paukščių gripo protrūkis Kinijoje, mirtį nešantis koronavirusas, iš Saudo Arabijos, Jordanijos persikėlęs į Europą, grėsmingi ir mums – juolab dabar.

Laboratorijos pasirengusios

„Netrukus pirmininkausime ES, sustiprės ryšiai su jos šalimis, be to, prasideda vasaros atostogos, daug kas joms renkasi Rytų šalis, tarp jų – Kiniją, todėl pavojus užsikrėsti naujais plintančiais virusais yra realus“, – perspėja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus vadovas Algirdas Griškevičius.

Ši laboratorija jau pasirengusi identifikuoti Kinijoje prieš mėnesį paplitusį naują paukščių gripo H7N9 virusą, nusinešusį 24 gyvybes. Virusas nustatytas 126 žmonėms. Vaistų prieš jį nėra, o komplikacijos – plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas, vidaus organų funkcijų nepakankamumas – sunkios, vystosi labai sparčiai. H7N9 virusą platina paukščiai. Guodžia nebent tai, kad žmogus žmogui jo perduoti negali. Vis dėlto, perspėja Pasaulio sveikatos organizacija, jeigu virusas prisitaikys prie aplinkos ir pradės plisti iš žmogaus žmogui, grėsmė taps didžiulė. Mokslininkai perspėja, kad virusas iš tikrųjų sparčiai mutuoja.

Seni kaip pasaulis

Pasaulyje, daugiausia Azijoje, vis dar klajoja ir virusas H5N1 bei jo atmainos, sukėlusios paukščių gripo epidemiją 1997 m. ir pareikalavusią daugybę aukų. Pasaulį 2009 m. sukrėtė Meksikoje prasidėjusi 300 tūkst. gyvybių nusinešusi kiaulių gripo pandemija. Ją sukėlė virusas H1N1, pareikalavęs aukų ir Lietuvoje. Dabar kyla nauja virusų sukeltų ligų grėsmė.

„Mikrobai ir virusai niekur nedingsta. Jie egzistavo, egzistuoja ir egzistuos keisdamiesi. Jie labai greitai prisitaiko prie naujų vaistų, o antibiotikai virusų iš viso neveikia. Jie veikia tik bakterijas, todėl ir plinta virusinės infekcijos“, – nė kiek nepaguodžia kaunietis infektologijos profesorius Alvydas Laiškonis.

Šią savaitę jis išskrenda į Prancūziją, Lilio universitetinę ligoninę, kur gydomi du nauju mirtinu koronovirusu hCoV-EMC užsikrėtę prancūzai. Pirmasis jų neseniai grįžo iš Dubajaus.

Į palatas neis

Pirmieji susirgimai nuo koronaviruso užregistruoti Saudo Arabijoje ir Jordanijoje. Netrukus jie surado aukų Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje. Nuo viruso sukeltų komplikacijų jau mirė 18 žmonių.

Antrasis prancūzas susirgo užsikrėtęs nuo palatos kaimyno. Tai patvirtina grėsmingą žinią, kad naujasis koronavirusas perduodamas žmogaus žmogui. Abiejų ligonių būklė labai sunki: jie karščiuoja, kosti, sutrikęs kvėpavimas.

Teigiama, kad naujasis koronavirusas dažniausiai sukelia plaučių uždegimą ir inkstų veiklos nepakankamumą. Kol kas apie naująjį virusą hCoV-EMC žinoma nedaug.

Ar profesoriui A.Laiškoniui nekyla grėsmė užsikrėsti šiuo virusu Prancūzijoje?

„Žinoma, kyla, todėl aš neisiu į palatą, kur tie du ligoniai serga. Ko man ten eiti?“ – klausimu į klausimą atsakė A.Laiškonis.

Jis paaiškino, kad koronaviruso pavadinimas kilęs nuo jo formos – lyg virusas turėtų karūnėlę.

Prancūzai bijojo užsikrėsti

„Panašus virusas Prancūzijoje jau užfiksuotas prieš kelerius metus. Man tada teko matyti vieną juo užsikrėtusių ligonių. Jis buvo izoliuotas“, – pamena itin glaudžius ryšius su kolegomis prancūzais palaikantis profesorius A.Laiškonis ir pabrėžė, kad dėl šios šalies medikų budrumo virusas Prancūzijoje neišplito, bet taip atsitiko Kanadoje.

Prancūzijoje, pasakoja profesorius, dalis medikų atsisakė gydyti sergančiuosius bijodami užsikrėsti. Valstybė neužtikrino apsaugos, kuri nemažai kainuoja.

„Pas ligonius ėjo savanoriai, kurie teikia pagalbą iš įsitikinimų, o ne dėl pinigų. Siekiant išgelbėti užsikrėtusiuosius reikia daug pinigų ir meilės žmogui. Pas mus medicina tapo verslu, o ne pašaukimu“, – apgailestauja profesorius.

Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ramina: Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje kontaktą su pirmaisiais naujuoju koronavirusu užsikrėtusiais ligoniais turėjo apie 200 asmenų, tarp jų ir medicinos personalas, tačiau liko sveiki.

Apsaugos priemonių kokybė

Nevažiuoti į tuos rajonus, kur sergama. Tai vienas būdų išvengti užsikrėtimo naujais nevaldomais virusais. O jei artimieji jų parveš iš komandiruotės?

„Sveikatos apsaugos ministerija turi atkreipti dėmesį į atvykstančius ar iš užsienio grįžusius ir susirgusius žmones. Apie naujas virusines ligas būtina informuoti medikus ir visuomenę. Sudaryti sutartis su pasaulio laboratorijomis naujiems virusams identifikuoti. Nupirkti kaukių. Jos turi būti ne bet kokios, o specialios. Tokios brangios, bet pas mus priperkama nieko vertų skudurų ir galvojama, kad jie padės, – piktinasi Lietuvos infektologų draugijos vicepirmininkas A.Laiškonis. – Reikia pirkti tai, ką nurodo specialistai. Jei virusinės ligos plis toliau ir PSO paskelbs rekomendacijas įsigyti specialių kaukių, ir Lietuvai teks pirkti.“

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja dėl naujojo koronaviruso infekcijos tirti asmenis, kurie 10 dienų iki pasireiškiant kvėpavimo takų infekcijos požymiams keliavo po Arabijos pusiasalį ir po kaimynines šalis.

Tyrimai – po mirties

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija pasirengusi naujų virusų tyrimams.

„Mūsų laboratorija yra pasaulinių laboratorijų tinklo dalis, pripažinta Pasaulio sveikatos organizacijos kaip Nacionalinis gripo centras“, – tikslina Sveikatos apsaugos ministerijos Ligų prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Nerija Kuprevičienė.

Pasaulio sveikatos organizacija reikalauja, kad nacionalinės laboratorijos būtų pasirengusios nustatyti naujus virusus, netgi atsiuntė kultūrą – gyvą virusą jį pažinti.

Vadinasi, mūsų šalies medikams įtarus naują gripo arba koronavirusą, laboratorija jį galėtų identifikuoti? Į šį klausimą laboratorijos atstovas A.Griškevičius atsako: taip, bet pateikia ir abejonių, nes labai daug kas priklauso nuo įtarimų, užsakymų, specialių sistemų.

„Jei ligonis atvyks iš Kinijos – tirsime dėl H7N9. Dėl koronaviruso reikia naujos tvarkos. Ieškodami gripo viruso ar nežinodami, kad pažeisti inkstai, jo nesurasime, o visų tipų tirti negalime. Tik mirties atveju visus tyrimus darome“, – liūdną faktą pridėjo laboratorijos skyriaus vadovas A.Griškevičius, ir teigdamas, ir neigdamas laboratorijos galimybes. Tai, kad jos yra ribotos, patvirtina dar vienas faktas: šešiolikmečiam lietuviui susirgus žmonių karvių raupais virusas identifikuotas tik Vokietijos R.Kocho institute.

Ramina nebent tai, kad, anot mokslininkų, hCoV-EMC, kaip ir kiti koronavirusai, yra gana gležnas. Nepatekęs į organizmą, šis virusas gyvuoja vos dieną ir yra lengvai sunaikinamas įprastomis dezinfekavimo priemonėmis.