Mieste prasidėjo Tibeto kultūros dienos. Ketvirtąkart Kaune viešintys Tibeto vienuoliai pradėjo kurti mandalą ir įminė aštuonerius metus neįmintą Dalai Lamos linkėjimo mįslę.

Įminė linkėjimo mįslę

Tremtyje gyvenantis Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama 2001 m. Rotušėje saugomoje miesto svečių garbės knygoje tibetiečių kalba įrašė linkėjimą, kuris iki šiol buvo neišverstas.

Tąkart dvasinį vadovą priėmęs ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius prisipažino, kad buvę nepatogu klausinėti, ką Dalai Lama užrašė. Pakviestas į savivaldybėje vykusį susitikimą su vienuoliais, ceremonimeistras į jį atsinešė svečių knygą ir paprašė vienuolių išversti įrašą.

Su vienuoliais atvykęs tibetietis vertėjas pats įrašo versti nesiryžo. "Vertėjas pakvietė vienuolyno vyresnįjį, ir jie, interpretuodami ir pasitardami tarpusavyje, linkėjimą išvertė", – pasakojo K.Ignatavičius.

Dalai Lama ume raštu – greitojo tibetiečių rašto variantu, besiskiriančiu nuo spausdintų rašmenų – parašė vos vieno sakinio linkėjimą. "Įrašas labai trumpas, jo vertimas skambėtų maždaug taip: "Jo Šventenybė Dalai Lama susižavėjo jūsų miestu, ir jis meldžiasi, kad Kaunas klestėtų", – žodžiu išverstą tekstą prisiminė ceremonimeistras.

"Svečių knygą, kuri jau baigiama užpildyti garbingų svečių įrašais, planuojame sutvarkyti – užprotokoluosim, sužymėsim visus įrašus ir atiduosim Kauno miesto muziejui", – pastebėjo K.Ignatavičius. Šalia Dalai Lamos linkėjimo į knygą bus įklijuotas lapelis su vienuolių laisvu vertimu.

Iš anksto žinomas piešinys

Iš savivaldybės vienuoliai išskubėjo į M.Žilinsko dailės galeriją, kur pylė mandalą. Prieš kurdami piešinį, tibetiečiai, apsupti būrio smalsuolių, atliko privalomas ceremonijas – giedojo religines giesmes, kartojo mantras.

Vėliau keturi vienuoliai, atsakingi už skirtingas pasaulio šalis, palinko prie specialaus padėklo mandalai pilti. Smulkučiai raudono, mėlyno, geltono ir žalsvos spalvos smėlio grūdeliai biro tiksliai pagal nupiešto piešinio kontūrą.

Kuriant mandalas improvizacija netoleruojama – vienuoliai privalo mintinai mokėti šventuosius tekstus, kuriuose nusakoma tiksli piešinio geometrija, struktūra, spalvų deriniai, elementų išdėstymas.

Pačių natūraliomis medžiagomis dažytą smėlį vienuoliai atsivežė iš Indijos – tremtyje įkurto vienuolyno, kuriame gyvena.

Budizmas – atjautos religija

"Kurti pasirinkome Avalokitešvaros mandalą, nes Avalokitešvara yra atjautos dievybė. Paprasčiausiai budizmą galima pavadinti atjautos religija. Pildami šią mandalą, mes išoriniam pasauliui tam tikra prasme pristatome, kas yra budizmas", – paaiškino Lhodak Goden vienuolyno vyresnysis Geshe Tenzin Chophag.

Lhodak Goden vienuolynas istoriją skaičiuoja nuo 1649 m. Tada jis buvo įkurtas Tibete. Kinų okupacinėms pajėgoms vienuolyną sugriovus, 1959 m. jis atkurtas Indijoje. "Žinome, kad jūs, lietuviai, taip pat kentėte ilgus okupacijos metus. Bet jūs išsivadavote. Tai skatina mus nepasiduoti taikiai siekiant Tibeto nepriklausomybės", – prisipažino vienuolyno sekretorius Namgyal Phuntsok Lama.

Tibeto kultūros dienos Kaune truks iki sekmadienio. Visus besidominčiuosius vienuoliai mokys sakralinių Tibeto šokių, tantrinio giedojimo, aiškins budizmo tiesas.

Mandalą vienuoliai baigs kurti šeštadienį. Kitą dieną įmantrūs spalvoto smėlio ornamentai bus sumaišyti ir mandala bus išpilta į Nemuną. Tai vienuoliams primins, kad visa šioje Žemėje – laikina.