1991 m. sausio 13 d. žuvusiems laisvės gynėjams atminti ant namų, kuriuose jie gyveno, pakabintos atminimo lentos. Taip Vilniuje atsirado tragiškos istorijos ženklai, iki šiol suburiantys žuvusiųjų artimuosius ir kaimynus.

Kabino pavėluotai

Net penkios Sausio 13-osios aukoms skirtos atminimo lentos yra Lazdynų mikrorajone. Ilgametis šio rajono seniūnas, o šiuo metu Vilniaus tarybos narys ir aktyvus Lazdynų bendruomenės narys Algis Strelčiūnas gailisi, kad atminimo lentos atsirado pavėluotai.

„Kai prie televizijos bokšto žuvo laisvės gynėjai, po visų tų įvykių būta labai didelio emocinio pakilimo, tačiau valdininkai įamžinti atminimo tose vietose, kur šie žmonės gyveno, nesuskubo“, – savo pasakojimą pradėjo A.Strelčiūnas.

Pašnekovas prisiminė, kad žuvusiuosius pagerbti jų gyventoje vietoje nuspręsta kur kas vėliau nei 1991 m. Anuomet seniūnu dirbęs A.Strelčiūnas teigė sulaukęs skambučio iš miesto valdžios atstovų, kurie teiravosi vietų, kur gyveno žuvusieji.

„Tuomet buvau seniūnu, jie man skambino ir klausė, kur tie namai, kuriuose gyveno žuvę sausio 13 d. prie televizijos bokšto. Dar manęs teiravosi, kaip gyventojai reaguotų ir kaip aš pats vertinu tokią idėją, kad ant tų namų atsirastų atminimo lentos, skirtos žuvusiesiems pagerbti. Pasakiau, kad tai gera idėja ir ją reikia kuo skubiau įgyvendinti“, – prisiminė pašnekovas.

Sukiršino karoliniškiečius

Po skambučio iš aukščiau Lazdynuose ant penkių daugiabučių fasadų atsirado atminimo lentelės Vidui Maciulevičiui, Vytautui Vaitkui, Virginijui Druskiui, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Rolandui Jankauskui.

Lentelės atsirado ir gretimame Karoliniškių mikrorajone. Be to, pastarajame žuvusiųjų garbei buvo pervadintos kelios gatvės. Šitaip atsirado L.Asanavičiūtės, V.Druskio ir kt. gatvės.

„Gatvių pavadinimų keitimas – dar vienas pavyzdys, kad veiksmų imtasi per vėlai. Reikėjo tai daryti tais pačiais arba kitais metais, o ne po penkerių metų. Natūralu, kad įvykiai šiek tiek išbluko atmintyje ir žmonės piktinosi, maištavo prieš gatvių pervadinimą. Buvo visiškai bereikalingų aistrų ir bereikalingo pykčio“, – dėstė A.Strelčiūnas.

Uždega atminimo žvakučių

Šiandien, anot pašnekovo, atminimo lentos ant daugiabučių tapo Sausio 13-osios pagerbimo vietomis. Mikrorajono gyventojai kasmet tragiškų metinių išvakarėse renkasi prie daugiabučių, uždega žvakelių, vėliau keliauja klausyti šv. Mišių Jono Bosko bažnyčioje.

„Kiek žinau, ši tradicija yra tik mūsų parapijoje ir rajone. Kitur to nėra. Visuomet susirenkame sausio 12 arba sausio 13 d., uždegame žvakučių, prisimename tuos žmones, einame klausytis šv. Mišių, vėliau renkamės prie televizijos bokšto“, – pasakojo A.Strelčiūnas.

Į bažnyčią beveik visada ateina ir žuvusiųjų artimieji. Tiesa, daugelis jų jau nebegyvena tuose namuose, kur kabo atminimo lentos, tačiau vis vien atvyksta prisiminti daugiau nei 20 metų senumo įvykių.

„Šiandien tos lentos jau nekrinta į akis. Artimieji išvažiavo gyventi kitur ir grįžta nelabai dažnai. O šalia gyvenantys žmonės mato tai kaip kasdienybę ir gal nelabai kreipia dėmesį. Vis dėlto, pastebėjau, kad vis dažniau prie daugiabučių, prie tų lentų, atsiranda žvakučių ir jas padedame ne mes, o aplinkiniai gyventojai. Vadinasi, atminimas gyvas“, – teigė A.Strelčiūnas.

Kuria naują projektą

A.Strelčiūnas šiuo metu aktyviai puoselėja daktarės Eugenijos Šimkūnaitės atminimą. Daugiau nei 30 metų Lazdynuose gyvenusi moteris buvo gerai pažįstama mikrorajono gyventojams, garsėjo kaip vaistininkė, žolininkė, medžių mylėtoja, rašytoja.

Šiuo metu jos atminimui pagerbti įrengtas E.Šimkūnaitės skveras, yra paskelbtas konkursas atminimo vietai įrengti.

„Tai buvo paprasta moteris, bet jos atminimą įamžinti mikrorajone labai svarbu. Erfurto g. 4 yra jos memorialinis butas, medis. Šalia įrengtas skveras. Yra mintis galbūt pasodinti ten vyšnių, nes ji labai mėgo šiuos medžius. Taip pat jau paskelbtas konkursas dėl atminimo vietos paženklinimo. Galbūt ten stovės paminklas ar akmuo su lentele“, – dėstė A.Strelčiūnas.

Taip pat ne viena atminimo lenta turėtų atsirasti ir aplink Lazdynus įrengiamoje 10 km sveikatingumo trasoje.

„Šios trasos esmė – kad kiekvienas lazdynietis, išėjęs iš namų ir nuėjęs 100–200 metrų, galėtų atsidurti šioje trasoje. Joje bus giraitės obelų, kitų medžių. Ir visa ši trasa taip pat skirta E.Šimkūnaitei atminti“, – pabrėžė buvęs Lazdynų seniūnas.

Dar viena lentelė, kadaise puošusi Lazdynus, ir informavusi, kad šis rajonas yra apdovanotas Lenino premija, šiuo metu nukabinta. Tačiau tiek gyventojai, tiek buvęs seniūnas nelinkęs atsiliepti blogai apie šį atminimo ženklą.

„Ji nuimta, bet lazdyniečiai apie ją gerai atsiliepė. Nes tai ne ideologijos dalykas, o pažymėjimas, kad savo laiku tai buvo itin modernus ir pats šiuolaikiškiausias rajonas“, – teigė pašnekovas.