Europos kovos su sukčiavimu tarnyba pradėjo tyrimą dėl Kaune ir Vilniuje įgyvendinto e. bilieto projekto. Šiandien Briuselio atstovai apsilankys Kauno savivaldybėje, o rytoj ir kauniečių bendrovėje "Empirija".

Baksnoja į sostinę

"Kol kas galime tik spėlioti, dėl kokių priežasčių bus tikrinami dokumentai. Administracija tam pasirengusi. Gali būti, kad yra problemų Vilniuje", – spėliojo už miesto transportą atsakingas Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis.

E. bilieto įdiegimo projektu Kaune rūpinęsis savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Vygintas Grinis patikrinimo išvakarėse buvo nekalbus. "Mes esame tik partneriai šiame projekte. Pagrindiniai yra Vilniaus atstovai, todėl jie ir turėtų atsakyti į klausimus", – vis kartojo V.Grinis.

"Kai patikrins, tada ir sužinosime, ar užkliuvo kas nors, ar ne", – pridūrė V.Grinis.

2005-aisiais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės dalyvavo Europos Sąjungos skelbtame konkurse. Bendras trijų miestų projektas "Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas" sulaukė beveik 20 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Dalį lėšų projektui įgyvendinti turėjo skirti pačios savivaldybės.

Užkliuvo vienas žodis?

Šių metų vasarį Finansų ministerija buvo informuota, kad Europos Komisijos Europos kovos su sukčiavimu tarnyba atsiųs savo atstovus, kurie aiškinsis, ar nebūta pažeidimų įgyvendinant projektą "Elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas". Europos su sukčiavimu tarnyba tyrimą dėl šio projekto pradėjo dar pernai birželį, kai oficialiai baigta jį įgyvendinti.

Kaune e. bilietas pradėjo galioti 2007-ųjų rugpjūtį. Jį diegusios bendrovės "Empirija" direktorius Henrikas Matulionis pripažino gana neramiai laukiantis tikrintojų iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, bet tikino, kad visų reikalingų dokumentų kopijos parengtos.

"Gali būti, kad jie tikrins dokumentus, kodėl Kaune viešasis pirkimas buvo vykdomas atskirai", – savo versiją pateikė H.Matulionis. Anot jo, teikiant dokumentus pastebėta, kad juose vienas žodis parašytas klaidingai, dėl to Kaunas prašė stabdyti procesą ir skelbti atskirą viešųjų pirkimų konkursą. E. bilietą diegusios bendrovės vadovas tikino, kad projektas yra užbaigtas: įdiegtas e. bilietas, o stotelėse informaciją apie viešojo transporto grafikus kauniečiai gali matyti informacinėse lentose.

Savivaldybėje neoficialiai spėliojama, kad tikrinimas rengiamas dėl skundo, kurį Europos su sukčiavimu tarnybai galėjo pateikti viešųjų pirkimų procedūra nepatenkintas privatus ar juridinis asmuo.

Ne toks, kaip žadėta

Kad projektui skirti 20 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų galėjo būti panaudoti netinkamai, Centrinė projektų valdymo agentūra suabejojo pernai vasarą, nes įžvelgta, kad e. bilietas veikia ne taip, kaip turėtų.

Planuota, kad, įdiegus e. bilietą, juo keleiviai galės naudotis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos viešajame transporte nepaisant to, kuriame mieste jį pasipildė. Tačiau kol kas iš kito miesto atvažiavęs žmogus privalo pirkti naują bilietą. E. bilietų turėtojai naudojasi tik to miesto elektronine sistema mėnesiniams, vienos, trijų ir dešimties dienų bilietams įsigyti.

Vienkartinių bilietų su e. kortele kol kas įsigyti taip pat negalima. Pasak Kauno savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, tam dar nėra pasirengę bilietų platintojai. "Reikia įdiegti tam tikras programas. Tikimės, kad kauniečiai vienkartinius elektroninius bilietus galės įsigyti jau šią vasarą", – žadėjo P.Keras.

Dėl įvairiausių priežasčių Vilniuje ir Klaipėdoje sistemos diegimo darbų pabaiga buvo atidėta keturis kartus. Pernai vasarą prabilta apie tai, kad dėl netinkamai naudojamų lėšų gali tekti grąžinti Europos Sąjungos paramą.

Rimvydas Jančiauskas, Vilniaus miesto savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas

Kodėl Europos su sukčiavimu tarnyba tikrins dokumentus, nežinau. Nesinorėtų spekuliuoti pareiškimais, ar tai susiję su Vilniumi, ar su Kaunu, nes tai nėra aišku. Apie patikrinimą informavusi Finansų ministerija su jais buvo susisiekusi, tačiau taip pat žino tik apsilankymo grafiką ir vietas. Kadangi prašoma parengti visus su viešaisiais pirkimais susijusius dokumentus, gali būti, kad tikrintojus labiausiai domina pati projekto pradžia – viešieji pirkimai. Kaip žinoma, Vilnius ir Klaipėda viešuosius pirkimus vykdė kartu, o Kaunas – atskirai. Projektą įgyvendinti yra baigta. Kai kurie baigiamieji darbai dar atliekami, tačiau jie finansuojami ne iš Europos Sąjungos lėšų.

Paslaugų plėtra stringa

Su elektronine kortele galima susieti ir kitas paslaugas: teikti nuolaidas besilankantiesiems muziejuose, teatruose, tą pačią kortelę susieti su studento, pensininko ar moksleivio pažymėjimais, bibliotekos skaitytojo bilietu, bilietą paversti ir mokinio kortele, su kuria galima atsiskaityti už pietus mokykloje. Nuo 2007-ųjų Kauno valdžia žadėjo, kad artimiausiu metu bus plečiamos elektroninio bilieto panaudojimo galimybės. Kauno meras A.Kupčinskas tikino, kad e. bilietas virs savotiška Kauno miesto piliečio kortele, tačiau naujovės beveik nejuda iš mirties taško. Dvi mokyklos dalyvauja eksperimentiniame projekte, kur mokiniai gali e. kortele sumokėti už maitinimą mokykloje. Žadama, kad su e. bilietu atsiskaityti ir už automobilių stovėjimą Kauno gatvėse bus galima šiemet. Visų papildomų paslaugų diegimas yra e. bilieto plėtra, nesusijusi su už Europos Sąjungos lėšas įgyvendintu projektu.