Įtartinose butų pirkimo istorijose šmėžavę du buvę Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriai – konservatorius Vygantas Gudėnas ir liberalcentristas Robertas Stanionis gali būti pasodinti į teisiamųjų suolą.

Tiriama kelerius metus

Teisėsaugą sudominusių Kauno savivaldybės valdininkų ir politikų sąrašas ilgėja. Šįkart jis pasipildė aukščiausio rango pavardėmis.

Buvę savivaldybės administracijos direktoriai V.Gudėnas ir R.Stanionis įtariami piktnaudžiavimu tarnyba ir didelės vertės turto iššvaistymu.

Abu jie teigia esantys labai nustebę. Tvirtina jokio kriminalo savo veiksmuose neįžvelgiantys. O kelerių metų senumo butų pirkimo istorijas nagrinėjantis prokuroras įsitikinęs, kad byla, kurioje 12 įtariamųjų, teismą gali pasiekti iki šių metų pabaigos. Vėliausiai – kitų metų pradžioje.

Butų pirkimo grąžintinų namų nuomininkams istorijas nagrinėjantis tyrimas buvo pradėtas prieš kelerius metus. Tyrėjai pasiekė aklavietę, tad darbą turėjo nutraukti, bet teisėsaugą pasiekė vieno nukentėjusiojo skundas. Jo pagrindu vasarą tyrimas buvo vėl atnaujintas.

Paprašė naikinti neliečiamybę

Į viešumą žinios apie šį tyrimą prasiskverbė prieš rudenį vykusius rinkimus į Seimą, kai prokurorai paprašė panaikinti į parlamentą kandidatuojančių V.Gudėno ir R.Stanionio teisinę neliečiamybę.

Iškart įtarta, kad tokiu metu prokuratūra atsibudo neatsitiktinai, nes dalyvauja politiniuose žaidimuose. Bylą tiriantis prokuroras Arūnas Purvainis aiškina, kad kitaip pasielgti negalėjo.

„Tyrimas daugiau nei metus ėjo sava vaga, bet į jį įsipainiojo rinkimų laikotarpis, todėl reikėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos paklausti, ar ji leidžia tyrimą tęsti. Jei komisija nebūtų leidusi, būtų tekę tyrimą šių žmonių atžvilgiu nutraukti. Jeigu būtume palaukę ir tylėję, kol praeis rinkimai, bylą revizavusiems prokurorai būtų uždavę klausimų, kodėl tai buvo padaryta. Tai formalus procedūrinis dalykas, bet jis yra privalomas“, – aiškino A.Purvainis.

R.Stanionis: kaltinimus panaikins

Įtariamaisiais tapę politikai, buvę Kauno savivaldybės administracijos direktoriai neneigia pasirašinėję su būstų pirkimu susijusius įsakymus, tačiau tikina niekuo nenusikaltę ir savo parašais žalos nepadarę. 

„Būstų kaina neva neatitiko rinkos kainų. Jeigu ir taip, tai savivaldybė vis tiek nepatyrė jokios žalos. Dalis sumos buvo kompensuojama, o kitą dalį per 10 metų žmonės turėjo sumokėti patys“, – dienraščiui aiškino liberalcentristas R.Stanionis.

„Jokios žalos neįžiūriu, – sakė jis. – Nebuvo jokių motyvų nepasirašyti įsakymų. Visi kaltinimai nepagrįsti ir tik laiko klausimas, kada jie bus panaikinti.“

V.Gudėnas: visai normalūs įsakymai

„Kalbama apie normalius įsakymus, kurių savivaldybėje pasirašoma šimtai“, – tikino įtakingas Kauno konservatorius V.Gudėnas.

Tuo metu prokuroras aiškino, kad byloje užfiksuota žala susideda iš kelių dalių, o labiausiai į akis krenta būsto pirkimo kainos. Kai kuriais atvejais jos nuo tuometės rinkos vertės kainų skiriasi net ne keliais, o kone keliolika kartų.

Pasak prokuroro A.Purvainio, už tuo metu keliasdešimt tūkstančių litų kainavusius butus pakloti šimtai tūkstančių litų.

Nagrinėja 11 pirkimo istorijų

Iš viso grąžintinuose namuose Kaune gyveno apie 2,5 tūkst. žmonių. Jiems buvo skirti pinigai kitam būstui pirkti.

Nuomininkų aprūpinimui būstu išleista per 200 mln. litų.

Prokuroro A.Purvainio tiriamoje byloje nagrinėjama 11 pirkimo istorijų, tačiau neatmetama galimybė, kad bus pajudinta ir daugiau sandorių.

„Jeigu tirtume visas istorijas, ši byla amžiams nebūtų ištiriama dėl savo apimčių. Kitos istorijos atguls į kitas bylas“, – sakė prokuroras.

Butų pirkimo nuomininkams bumas vyko praėjusio dešimtmečio viduryje. Tada grąžintinuose namuose gyvenantiems žmonėms skirtų būstų pirkimai Kaune kėlė daug kalbų ir įtarimų, tačiau aferos niekas nesugebėjo įrodyti.