Jei lentynose ieškote ekologiško maisto, nekenksmingų skalbimo miltelių, ilgainiui užsimanysite ir ekologiško namo. Pradžiai galite nuraminti save sveikais baldais. Juk baldų reklamose vis dažniau išnyra magiškas žodis "ekologiškas".

Tausojimas prasideda miške

Koks baldas yra ekologiškas: pagamintas taip, kad gamtoje nenukentėjo nė vienas medis, ar tas, kuris stovėdamas svetainėje neskleidžia formaldehido garų? O gal ekologiški baldai apskritai neegzistuoja?

Kamuojama šių svarstymų kreipiausi į Kauno technologijos universiteto (KTU) Dizaino ir technologijos fakulteto Medienos mechaninės technologijos katedros specialistus.

"Ekologiškas baldas toks, kuris savo gyvavimo ciklo pabaigoje virsta komposto krūvele, kuriame galiausiai ims šeimininkauti sliekai, ir kurį gaminant nė vienas sliekas nežūva", – tokį apibrėžimą sufleravo Darius Jucys, medienos gaminių ir gamybos technologijų ekspertas.

Tiems, kurie nesuprato, ekspertas patikslino: "Ekologiškumas prasideda nuo miško kirtimo. Miške reikia stengtis ūkininkauti taip, kad gamtai būtų padaryta kuo mažesnė žala. Jei medyje yra paukščio lizdas, jo negalima kirsti. Apskritai, kertant mišką dalis medžių turi būti palikta augti. Tokiu būdu saugoma gyvūnija, paliekama galimybė nutūpti paukščiams".

Medžio ydos – privalumai

Jei iš medienos pagamintas baldas natūraliai supus ir galiausiai jame apsigyvens sliekai bei kita gyvūnija, vadinasi, jis išties ekologiškas. Tai galėtų būti stalas, kurio kojos pagamintos iš apvalių ištisinių rąstų, stalviršis – iš pusiau perpjauto rąsto.

"Jei baldų gamybos sąnaudos ženkliai didinamos, – tai nebe ekologija, jau teršiame aplinką. Jei norime, kad natūralios medienos stalas turėtų lygų it stiklas paviršių, kad faktūroje nesimatytų nė vienos šakelės, nė vienos medžio ydos – tai nėra ekologiškas požiūris", – padarė išvadą specialistai.

Gaminant baldus iš natūralios medienos sueikvojama itin daug medžių – šakos, kitos ydingomis laikomos vietos išpjaustomos. Dėl to ženkliai padidėja ir tokių baldų kaina.

Pigu nebūtinai kenksminga

Neįperkantiesiems kvapnių, rievėmis išmargintų natūralių baldų belieka rinktis pakaitalus – kone perpus pigesnes komodas, spinteles ir stalus iš medienos drožlių plokščių. Tai pakankamai pigi ir kokybiška baldų gamybos žaliava, tačiau atitolusi nuo ekologiškumo filosofijos.

KTU lektorius Darius Minelga ramina: iš medienos smulkinių plokščių išskiriamas kenksmingų medžiagų kiekis nepažeidžia ES nustatytų normų. Nepaisant to, gamintojai ir technologai ieško būdų, kaip šių klijų sunaudoti kuo mažiau. Lietuvos plokščių gamintojai jau gamina medienos drožlių plokštes, kurių išskiriamo formaldehido kiekis – perpus mažesnis nei numatoma ES standartuose.

Kai kurie plokščių gamintojai Lietuvoje rengiasi įdiegti kolegų Švedijoje naudojamą technologiją: siūlo naudoti ir mažesnio tankumo plokščių, tvirtesnes palikti tik sujungiamoms dalims – toms, kurioms tenka didžiausias krūvis.

Be to, ieškoma ekologiškesnių gamybos technologijų – naudojami mažiau kenksmingų medžiagų išskiriantys klijai. Daugelis baldų fabrikų vis dažniau pasirenka ekologiškas apdailos medžiagas vandens pagrindu, kurių sudėtyje nėra toksiškų ir žmogaus sveikatai pavojingų junginių.

Drožlės planetos neišgelbės

Medienos smulkinių plokštės ekologiškumu nusileidžia natūraliai medienai ir darbo sąnaudų prasme, nes joms pagaminti sueikvojama daugiau energijos, o kartu ir iškastinio kuro. Žvelgiant globaliai, drožlių plokštės planetos likimo negelbsti.

Praėjus metams ar dvejiems, kenksmingos medžiagos iš drožlinių baldų būna išgaravusios. Tačiau utilizuojant tokį baldą vėl iškyla ekologiškumo klausimas.

Racionaliausia nebenaudojamus baldus, pagamintus iš medienos drožlių plokščių, perdirbti arba utilizuoti pagal galiojančias atliekų tvarkymo taisykles.

"Tačiau natūraliai šis baldas gamtoje nesuirs, sliekai jame tikrai negyvens", – apgailestavo D.Jucys, kurio įsitikinimu, aplinkai nekenksmingas baldas turi pavirsti į kompostą.

Mokslininkai perspėja, kad drožlių plokščių baldų negalima išmesti į buitinių atliekų konteinerius, kūrenti: juos reikėtų nugabenti į specialias stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Ekologiškumo mada apakina

Natūralios medienos baldai, kuriuos mėgstama vadinti ekologiškais, neretai iš tikrųjų nėra absoliučiai draugiški gamtai, mat jiems konstruoti papildomai naudojamas aliuminis, plienas, plastikai – detalės, kurių gamybos itin ekologiška nepavadinsi. Be to, masinėje gamyboje medžio masyvas taip pat klijuojamas cheminiais klijais.

"Jei man reikėtų parduoti baldą, pasitelkdamas savo žinias galėčiau jį įbrukti pirkėjui kaip itin ekologišką. Jei man pardavinėtų tą patį baldą, panaudodamas savo žinias įrodyčiau pardavėjui, kad jis visai neekologiškas", – juokėsi D.Jucys.

Mokslininkai vartotojus ramina: jei baldai pagaminti iš sertifikuotų žaliavų, laikantis galiojančių standartų ir techninių sąlygų, pavojaus vartotojo sveikatai jis nekelia. Renkantis baldą, dažniausiai vadovaujamasi kaina, mada, išvaizda, įmantrumu, požiūriu. Gali būti ir taip, kad parduotuvėje ekologišku pristatomas baldas buvo gaminamas visiškai nesivadovaujant ekologiškumo filosofija.

Nepaisant visų už ir prieš, kalbinti mokslininkai visada pirmenybę teiks natūralios medienos baldams: medis – atsinaujinanti žaliava ir malonesnis už stiklą, metalą ar plastiką.

Kurį baldą prižiūrėti lengviau, kuris tarnaus ilgiau – medienos specialistai vienareikšmiškai atsakyti negalėjo: jo priežiūrą, atsparumą mechaniniams pažeidimams lemia apdaila. Natūrali mediena lengviau pažeidžiama, tačiau ją galima restauruoti, o pažeidus dirbtinę medieną imituojančią apdailą, baldą tiesiog reikės išmesti.

Specialistai atkreipė dėmesį, kad ir medienos smulkinių plokštės nėra vienodos: vienos gali tarnauti vos kelerius metus, nes jų gamyboje naudojamos pačios pigiausios medžiagos, kitos puoš buitį dešimtmečius.

Beieškantiesiems kuo apstatyti būstą, nereikėtų kibti ant ekologiškumo meškerės. Nebent baldus jums gamins dailidė, kuris naudosis obliumi ir kaltu, vietoj varžtų naudos medinius kaiščius, tada galėsite drąsiai deklaruoti: "Mano baldai – ekologiški."

Vytautas Kibildis

Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros profesorius

Buvo laikas, kada į madą išsiveržė plastikiniai baldai, tačiau natūralaus medžio baldai visą laiką yra vertingi. Tai ne tik ekologiška žaliava, ji daro emocinį, dvasinį poveikį. Tiesa, ne mažiau svarbu ir medienos rūšis: uosis, ąžuolas ypač vertinami.

Ekologija skverbiasi į visus namus. Šiuo metu su akademijos magistrantais atliekame darbą "Ekologiškas interjeras". Įsivaizduokite, įrodyta, kad net gipso kartono plokštės nėra ekologiškos, nešildomame name jose gali rastis grybelinės ligos. Sinteponai irgi kenksmingi sveikatai, todėl manoma, kad minkštiems baldams geriau naudoti jūrų žoles, spyruoklinius čiužinius, šiaudus.

Noras gaminti ekologiškai, apriboja dizaino galimybes, sprendimų laisvę, net gamybos technologijos yra sudėtingesnės. Iš plastiko gali lieti įvairiausių formų baldus. Naudojant natūralią medieną, lengviausia tarnauti klasikiniam stiliui.

Manau, kad mūsų šalies baldininkai turėtų labai šauti į priekį su etnografiniu stiliumi. Pats asmeniškai rengiu kolekciją, kurioje naujai interpretuoju lietuvių liaudies baldus. Mes iš tiesų turime turtingą baltų kultūros palikimą, kurį tereikia prisiminti. Kadaise buvau susidomėjęs metalo, plastikiniais baldais, dabar vėl grįžtu prie medžio.

Antanas Baltrušaitis

KTU Dizaino ir technologijos fakulteto Medienos mechaninės technologijos katedra

Nors formaldehidas laikomas vėžį sukeliančia medžiaga, iš baldų išsiskiriančio formaldehido kiekis nėra toks didelis, kad numarintų žmogų. Išėję į gatvę teršalų įkvepiame daugiau, nei sėdėdami prie baldų. Tačiau vis dėlto kuriamos tokios technologijos, kad nuodingų medžiagų visai neišsiskirtų arba išsiskirtų visai nedaug.

Gamindami natūralios medienos baldus gamtai nenusikalstame: miškai tam ir auga, kad juos naudotume. Racionalus, šeimininkiškas, gamtą nausojantis miško pramonės vystymas moko, kad turi grąžinti tai, ką paėmei. Lietuvoje iškertama ir panaudojama tik apie 50–60 proc. metinio medienos prieaugio. Lietuvos miškams jokio pavojaus kol kas nėra, greičiau priešingai – nepakankamai išnaudojame savo šalies išteklius.

"Ekologiškas" – kas tai?

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sekretoriato atstovė Audra Ivanauskienė

Ekologiškas yra tas daiktas, kuris pagamintas neteršiant gamtos, kartu ir galutinis produktas nekenksmingas žmogui. Ekologiškai duonai gamnti turi būti naudojami kiek įmanoma natūraliau užauginti grūdai. Ekologiškam baldui gaminti taip pat turėtų būti naudojamos tokios technologijos, kurios nedaro neigiamos įtakos gamtai. Gaminant ekologiškus baldus turi vyrauti ne tik natūralios, ekologiškos žaliavos, bet ir rankų darbas. Kita vertus, žodžiu "ekologiškas" apibūdinami ir tie daiktai, kurie 100 proc. neatitinka ekologiškumo sąvokos, tačiau daro daug mažesnį poveikį aplinkai, nei daugelis kitų tos pačios paskirties daiktų. Mano nuomone, ekologiškumas yra mados reikalas, kai kas manipuliuoja šiuo žodžiu.

Ąžuolinius baldus gaminančios įmonės "Fornestas" direktorius Raimundas Vaičiūnas

Nėra oficialių sertifikatų, kurie įrodytų – ekologiškas baldas ar ne. Šį apibūdinimą sau prilipdo patys gamintojai bei pirkėjai, jiems galbūt labiau tiktų vadintis tiesiog natūralios medienos baldais.

Mes baldus gaminame iš natūralios medienos, naudojame kiek įmanoma mažiau metalinių detalių, paviršių dengiame linų sėmenų aliejumi. Tiesa, kad medžio masyvai klijuojami PVA bei klijais su karbamidu. Ąžuolas labai stiprus medis, reikalingi stiprūs klijai, tačiau nuodingų medžiagų šie klijai neskleidžia.

Žaliavai naudojame Lietuvoje augančius ąžuolus, dalį rąstų importuojame iš Ukrainos. Nėra ąžuolynų, kurie kertami ištisai – kertama po vieną ąžuolą, dažnai tai būna mirštantys medžiai. Į gaminį patenka tik trečdalis nupjauto rąsto medienos.

Rąstai supjaustomi, po to džiovinami, išpjaustomi defektai. Susmulkinta mediena vėl suklijuojama ir gaminami baldai. Medienos atliekas naudojame įmonės patalpoms šildyti, medienai džiovinti – neišmetame nė vieno medžio gabaliuko.