Gilėjanti krizė ir Holivudo veiksmo filmus primenantys apiplėšimai bankus verčia imtis papildomų bankomatų apsaugos priemonių.

Apsaugos priemonių neatskleidžia

Komercinių bankų vadovai ieško naujų, saugesnių priemonių, kurios užtikrintų filialuose ir bankomatuose laikomų pinigų saugumą. Per krizę diegti įvairias įmanomas apsaugos priemones būtina, nes plėšimo atvejų, prognozuojama, daugės.

"Pavojų daugėja kasdien, o tokie įvykiai, kai įsiveržiama į banką ir išplėšiamos kasos šviesiu paros metu, skatina susirūpinti", – nerimavo banko "Snoras" Kauno filialo direktorius Audrius Virbalas. Jis patvirtino, kad po Holivudo veiksmo filmus primenančio įsiveržimo į kito banko filialą, "Snoras" taip pat sustiprino savo banko filialų apsaugą.

"Apie saugumo priemones, kurias diegiame ar esame įdiegę, negaliu kalbėti, nes tai būtu naudinga informacija nusikaltėliams, bet tikrai saugome savo pinigus", – pasakojo A.Virbalas.

Kitų komercinių bankų Kauno filialų vadovai taip pat patvirtino ketinimus stiprinti filialų apsaugą, tačiau detaliai pasakoti apie prevencines priemones atsisakė dėl tos pačios priežasties kaip ir A.Virbalas.

Investuoja į naujoves

Bankų vadovai patvirtino pastaruoju metu gausiau investuojantys į bankomatų apsaugą. Esą šiuo metu kai kurie bankomatai saugomi per menkai – įsiveržus į stiklinį pastatą ar praardžius betoninę sieną, kurioje įmontuotas aparatas, galima jį išrauti ir išsivežti. Nežinia, kaip nusikaltėliams sekasi vėliau tuos bankomatus ardyti, bet ateityje bankai žada užkirsti kelią panašiems nusikaltimams.

"Įrengsime papildomų seifų, pačiuose bankomatuose pinigų nebus, tik atlikus tam tikrą operaciją jie iš papildomo seifo pateks į bankomatą, iš kurio bus išduodami klientui", – pasakojo vieno komercinio banko Kauno filialo vadovas.

Banko "Swedbank" Komunikacijos skyriaus vadovė Jorūnė Juodžbalytė patvirtino, kad artimiausiu metu bankas bankomatuose įdiegs papildomas apsaugos priemones. Pirmiausia juose bus įmontuotos specialios kapsulės, kurios, įvykus bankomato plėšimui, specialiais dažais nudažo įrenginyje esančius pinigus.

Lietuvos banko iniciatyva

Komercinių bankų susidomėjimas apsaugos priemonėmis ypač išaugo po to, kai Lietuvos bankas pakeitė susidėvėjusių ir sugadintų pinigų keitimo tvarką. Iki šiol, pagal galiojusias taisykles, sugadintus pinigus iškeisti į naujus galėjo bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Bankų vadovai nebuvo suinteresuoti investuoti į apsaugos priemones, tarp jų ir į specialų rašalą, nes per plėšimą sugadinti pinigai neprarasdavo savo vertės ir galėjo būti laisvai keičiami į nesugadintus.

Pagal naująsias taisykles Lietuvos bankas priima sugadintus pinigus tik iš tų institucijų ir bankų, kurie yra įsidiegę specialias apsaugos priemones. Be kita ko, naujosios taisyklės užtikrins, kad plėšikų pagrobti rašalu sutepti pinigai negalės būti panaudoti apyvartoje. Tokias taisykles yra pasitvirtinę Danijos, Norvegijos ir kitų Vakarų valstybių bankai.

Paklausa – triskart didesnė

Bendrovės "Penki kontinentai" Bankinės technologijos pardavimo vadybininkas Saulius Kancerevyčius skaičiuoja, kad komercinių bankų susidomėjimas specialiomis bankomatų apsaugos priemonėmis padidėjo tris kartus. Jo vertinimu, tam įtakos turėjo ne tik naujosios susidėvėjusių ir kitaip sugadintų pinigų keitimo taisyklės, bet ir išaugęs bankomatų plėšimo atvejų skaičius.

Papildomos apsaugos įrenginys, kurį sudaro speciali rašalo kapsulė, galimą plėšimą fiksuojantys jutikliai ir atitinkamas programinis sprendimas kainuoja nuo kelių šimtų iki maždaug tūkstančio litų. Papildomos apsaugos priemonės bankomate įdiegiamos per porą valandų.

Šią, palyginti naują, bankomatų apsaugos priemonę S.Kancerevyčius laiko pažangia – šalyse, kur ji buvo įdiegta, plėšimų skaičius sumažėjo iki minimumo.

Nevyriausybinės organizacijos EAST (angl. European ATM Security Team) duomenimis, per praėjusių metų pirmąjį pusmetį Europoje apiplėšti kiek per 1,4 tūkst. bankomatų. Lietuvoje nuo 2007 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio apiplėšti 26 bankomatai – mūsų šalyje jie plėšiami keturiskart dažniau nei kitose valstybėse.