Benkunskas: tai dar vienas absurdas

„Tai dar vienas absurdas. Sprendžia problemą nežiūrėdami į turinį, kodėl yra vėluojama. Galbūt yra perteklinės kažkokios procedūros. Bet paima ir darbuotojui savivaldybės pasako: tu dabar turėsi ne 20 dienų, o tris dienas, ir jeigu tu per tris dienas nepadarai, tai tu gausi baudą. Čia yra bukiausias būdas, kaip galima spręsti problemą ir tą daro žmonės, kurie nesuvokia, kaip vyksta projektų derinimai, kas ir kaip yra tikrinama“, – interviu BNS Plius sakė V. Benkunskas.

„Tokiu būdu efektas bus priešingas. Artėjant paskutinei dienai specialistai ką darys, jeigu dar visas projektas nėra patikrintas? Jie ieškos kažkokio kablelio, dėl kurio atmes (prašymą leidimui – BNS) ir terminas prasitęs. Vien dokumentų kėlimas sudėtingoje „Infostatybos“ sistemoje, kur vėl visus atestatus priseginėti, visišką griozdą, kuris ir sudaro tą biurokratiją, apie kurią čia visi šneka ir kurios nenori“, – pridūrė jis.

Vilniaus mero teigimu, ir dabartinė sistema, kai skiriamos baudos už pažeidimus išduodant statybos leidimus, neskatina  sklandesnių procesų.

„Čia yra atskira tema Aplinkos ministerijai, kaip veikia Statybos inspekcija. Ji nekonsultuoja, nepadeda, nerodo geros valios, kad bendras valstybės aparatas veiktų sklandžiau, jos tikslas yra pagauti ir nubausti. Net jeigu tai yra kartais absurdiška situacija“, – sakė V. Benkunskas.

Pasak jo, specialistas, kuris rizikuoja gauti baudą, visada rinksis saugesnį variantą – jeigu yra dvejonė, projektą bus linkęs atmesti. Taip pat, anot mero, savivaldybės darbuotojai nėra projektuotojai ar architektai, kartais neturi ir įrankių tinkamai patikrinti projektus.

„Turėjome biurų pastatą, turintį daug kampų. Buvo apskaičiuotas jo aukštingumas, išduotas statybos leidimas. Statybos inspekcija patikrino ir nustatė, kad bendras aukštingumas, sudedant kiekvieno skirtingo kampo amplitudę, viršija pusę metro. Kaltas liko savivaldybės specialistas, kuris buvo iškviestas ir jam išrašyta bauda – žmogaus trečdalio atlyginimo dydžio“, – pasakojo V. Benkunskas.

„Savivaldybės darbuotojas nėra projektuotojas, architektas, suskaičiuoti amplitudes, išvesti vidurkį ir projekte nustatyti maksimalų aukštingumą yra profesionalaus architekto darbas. Mes neturim net įrankių, kaip specialistai turėtų patikrinti amplitudes, nes čia yra projektavimo programinė įranga“, – teigė meras.

Čia yra bukiausias būdas, kaip galima spręsti problemą ir tą daro žmonės, kurie nesuvokia, kaip vyksta projektų derinimai, kas ir kaip yra tikrinama.

Anot jo, savivaldybės specialistai neturėtų būti baudžiami dėl architektų klaidų, o pagal dabartinę tvarką patikrinti visą projektą užtrunka.

Apstu perteklinio reguliavimo

Aplinkos ministrui Kastyčiui Žuromskui skelbiant, jog pernai šalyje daugiausiai prašymų išduoti statybos leidimus atmesta dėl biurokratizmo, o Vilniuje jie vidutiniškai išduodami tik iš šešto karto, V. Benkunskas sako, jog biurokratines taisykles nustato pati ministerija.

„Visi tie atmetimai (statybos leidimų – BNS) dėl kažkokio pasenusio atestato ar eilinio popieriuko neprikabinimo, tai pirmiausia yra Aplinkos ministerijos kompetencija. Jie nustato tas biurokratines taisykles. Mes esame krūvą dalykų pasiūlę iš praktinės pusės, ką reikia pakeisti nemažinant kontrolės, nedarant nesveikų nuolaidų, bet tiesiog atsisakant perteklinių dalykų. Ir gaila, bet kol kas didelio pozityvumo šiems klausimams spręsti nėra“, – BNS teigė V. Benkunskas.

„Mano pasakymas Aplinkos ministerijai buvo labai aiškus – darykite pertvarkas naudodami Vilnių kaip testavimo triušį, nes jeigu gerai veiks Vilniuje, tai viskas sėkmingai veiks ir visoje Lietuvoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad sostinėje plėtojamų projektų apimtis kartais prilygsta ir pusei kaimiškos teritorijos.

K. Žuromskas vasario pradžioje teigė, jog išanalizavus daugiau nei 12 tūkst. pernai teiktų prašymų išduoti statybos leidimus atmetimo priežasčių, nustatyta, jog dažniausiai jie neišduoti dėl formalių taisyklių, pavyzdžiui, nepadėto parašo, ne toje skiltyje įkeltų dokumentų.

Tuo metu V. Benkunskas sako, jog savivaldybėms aiškiai reglamentuota, kokie dokumentai turi būti pateikti norint gauti leidimą, o jei jų nėra – leidimas bus neteisėtas.

„Jeigu specialistui, kuris dirba su projektu, aiškiai pasakyta, kad jis negali išduoti leidimo, jei nėra 15 popierių pridėta, tai jis jo ir negali išduoti. Nes kitu atveju statybos leidimas bus traktuojamas kaip neteisėtas, Statybos inspekcija jį panaikins, o darbuotojui skirs baudą“, – tikino meras.

Jo teigimu, apie biurokratijos mažinimą kalbama jau ne vienerius metus, tačiau perketlinio reguliavimo iki šiol apstu.

„Turėjome su dideliu investuotoju („Teltonika“ – BNS) skandalą, kai jis pasakė, kad dėl biurokratijos ir dėl elektros jis stabdo savo investicijas. Ir tada buvo kilusi ta banga – peržiūrėkime biurokratijos naštą. Tai kažkas galbūt buvo apsvarstyta, bet aš manau, kad šitoje temoje potencialo pasilengvinti procedūras, išsimesti kvailas procedūras yra apstu“, – sakė meras.

BNS rašė, kad Aplinkos ministerija pateikė derinimui Statybos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama sureguliuoti leidimų išdavimo tvarką. K. Žuromskas pernai gruodį BNS teigė, jog pakeitimai padės nekilnojamojo turto rinkai kvėpuoti bei vystytojams auginti būstų pasiūlą didmiesčiuose taip stabdant ir kainų augimą.

Ministro teigimu, siekiama didesnę atsakomybę numatyti ir savivaldybėms, joms skiriant baudas už vėluojamus priimti sprendimus.