Baimė taip ir nepajusti džiaugsmo minint valstybės vardo paminėjimo tūkstantmetį daugelio lietuvių širdyse šią savaitę išblėso.

Dainų šventė į savo renginius įtraukė mases, per Lietuvą rieda 1000 kilometrų ralis, Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos himnas skambės ne tik šalies gyventojų, bet ir išeivijos lūpose. 21 val. jį transliuos radijo stotys, Tautiška giesmė žmones pasieks net prekybos centruose.

"Vienybė težydi", – trauks lietuviai ir bent tą akimirką didžiuosis savo kraštu. Galbūt net ir tuo, kad pastatė ilgai keiksnotus ir kritikuotus Valdovų rūmus. Kas padaryta, tas – keikti nebereikia. Verčiau švęsti.

Tie, kurie Tūkstantmečiui savo širdžių dar neatvėrė, tam turi ilgąjį savaitgalį: renginių tiek, kad visų aplankyti nė neįmanoma.

Liepos 4 d., šeštadienis

1 renginys. 10 val.
Folkloro diena "Žemynėle, žiedkelėle" Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje

Magiškoje folkloro dienoje "Žemynėle žiedkelėle" pasirodys 5,6 tūkst. dalyvių. Folkloro diena daugiausia telksis Sereikiškių parke – čia bus galima pasidomėti Duonos keliu, užsukti į Lino ir Vaikų kiemus, susipažinti su lietuviškomis žirgų ir skalikų veislėmis.

2 renginys. 12–13 val.
Žemės Lietuvos supylimas Katedros aikštėje

Katedros aikštėje iš žemės, suvežtos iš įvairių regionų, kaip senovėje, kepurėmis, prijuostėmis ir saujomis bus pilamas Lietuvos žemėlapis. Veiksmas vyks Katedros aikštės dešinėje pusėje, buvusio gyvybinio bokšto vietoje. Ten bus sumontuotas Lietuvos žemėlapio kontūras su pažymėtais savivaldybių centrais.

Penkių didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – atstovai atsiveš po akmenį su iškaltu miesto ženklu ar herbo elementu.

Iš kiekvienos savivaldybės išrinktas žmogus gražia, savo atstovaujamo krašto tarme pasakys, iš kur ir kokią žemę atvežė jo krašto žmonės. Miestų atstovai trumpai tarmiškai paaiškins akmens ženklo prasmę.

3 renginys. 13–15 val.
Žemės atminties budinimas ant Gedimino kalno

Bus lankomas senasis Sereikiškių parko ąžuolas, akmenys, Vilnios vandenys, kopiama į Gedimino kalną budinti Žemės atminties. Aidės būgnų, dūdmaišių, dudyčių garsai, ragų gausmas. Skambės senosios dainos, muzika, ratavimai, maldelės ar kiti kreipimosi žodžiai, išreiškiantys objekto esmę, žmogaus ir reiškinio dvasinį ryšį.

4 renginys. 19 val.
Pabaigos koncertas ir vakaronė Sereikiškių parke.

5 renginys. 20 val.
Pučiamųjų orkestrų koncertas "Vario audra" Kalnų parke (mokama: 20–40 litų)

Pučiamųjų orkestrų koncerte "Vario audra" pasirodys daugiau nei 50 pučiamųjų orkestrų, 450 šokėjų ir 8 žirgai. Per pagrindinį koncertą Vilniaus kalnų parke bus parodyta Lietuvos istorijos retrospektyva nuo valstybės sukūrimo iki šių dienų, pristatyta unikali visų šalies regionų pučiamųjų orkestrų muzika. Su muzikantais pasirodys ne tik tautinių šokių kolektyvai, bet ir 8 žirgai, su šokėjais atliksiantys Radeckio maršą.

Skambant "Vario audrai" bus mėginama aprėpti pučiamųjų instrumentų evoliuciją nuo pat žilos senovės iki dabarties. Per koncertą klausytojai galės išgirsti bažnytinės pučiamųjų muzikos, iš autentiškų partitūrų atkurtų Lietuvos tarpukario maršų ir žinomų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių.

Renginys "Vario audra" prasidės pučiamųjų orkestrų eitynėmis Vilniaus senamiesčiu, kurios baigsis Kalnų parke. Numatoma, kad renginį pradės teatralizuota riterių kova, simbolizuojanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį. Iš viso koncerte Kalnų parke dalyvaus apie 1 tūkst. muzikantų.

Liepos 5 d., sekmadienis

6 renginys. 18 val.
Jungtinis mėgėjų teatrų spektaklis "Amerika pirtyje" Lietuvos rusų dramos teatre (J.Basanavičiaus g. 13).

Per Dainų šventę bus paminėtos pirmojo viešo mėgėjų teatrų vaidinimo "Amerika pirtyje" 110-osios metinės. Lietuvos rusų dramos teatre šią Antano Vilkutaičio-Keturakio pjesę vaidins aktoriai iš 15 šalies mėgėjų teatrų ir svečiai iš Punsko. Vienintelį kartą scenoje bus galima pamatyti aštuonis Bekampius, penkias Bekampienes, šešias Agotas ir net dešimt siuvėjų Vincų.

7 renginys. 20.30–21 val.
V.Kudirkos paminklo atidengimas

Vilniuje liepos 5-ąją traukos centru ir susibūrimo vieta giedoti himną taps Vinco Kudirkos aikštė. Čia, likus pusvalandžiui prieš pradedant giedoti Tautišką giesmę, vyks paminklo Lietuvos himnui ir jo autoriui V.Kudirkai atidengimo renginys. Po oficialios šventės dalies, nuimant uždangalą nuo V.Kudirkos paminklo, aukščiausi šalies ir Vilniaus miesto pareigūnai bei visi susirinkę, su choru užtraukę "Lietuva, Tėvyne mūsų...", įrašys savo vardus į istoriją kaip tauta, vienu metu visame pasaulyje sugiedojusi savo valstybės himną.

Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse "Tūkstantmečio odisėjos" iniciatyva pirmą kartą istorijoje vienos tautos žmonės vienu metu visame pasaulyje giedos savo valstybės himną, pranešdami apie Lietuvos vardo tūkstantmetį. Idėja savo himnu sujungti viso pasaulio tautiečius gimė jachta "Ambersail" plaukiantiems buriuotojams lankant pasaulio lietuvių bendruomenes.

Pradžioje nedrąsi idėja rado daugybę gerbėjų ir virto pilietine iniciatyva. Apjuosti pasaulį "Tautiška giesme" ruošiasi žmonės Lietuvos miesteliuose ir kaimuose, lietuvių bendruomenės užsienyje, garsiausi mūsų šalies kultūros atstovai, muzikantai ir sportininkai, moksleiviai ir Dainų šventės dalyviai. Visi jie liepos 5 d. 21 val. Lietuvos laiku nutrauks darbus, koncertus ar treniruotes ir keletui minučių sustings pridėję ranką prie širdies giedodami Lietuvos himną.

Arūno Sakalausko sukurtas 3,7 m aukščio bronzinis V.Kudirkos paminklas į aikštę atgabentas prieš porą savaičių, tačiau iki liepos 5-osios bus uždengtas.

Pagal projekto autorių sumanymą Paminklo stilizuotoje varpinėje įmontuotas lazeris apšvies Lietuvos himno žodžius, nuo postamento žemyn leisis vandens kaskada, o paminklo priekyje stovės V.Kudirkos skulptūra.

8 renginys. 21 val.
Šokių diena "Laiko brydėm" Žalgirio stadione (Rinktinės g. 3), (Mokama: 20–120 litų)

Sostinės Žalgirio stadione vyks Dainų šventės Šokių diena "Laiko brydėm". Joje dalyvaus apie 8 tūkst. įvairaus amžiaus šokėjų. Po programos visi jie pasirodys baigiamajame Šokių dienos "Suktinyje".

Liepos 6 d., pirmadienis

9 renginys. 11–11.30 val.
Aukšti užsienio valstybių vadovai atvyks į Prezidento rūmus.

Prezidentas Valdas Adamkus svečius pasitiks S.Daukanto aikštėje, čia lygiai vidurdienį jis sakys iškilmingą kalbą. Vilniečiai ir miesto svečiai šalies vadovo žodžio kviečiami pasiklausyti gyvai, tačiau įspėjama, kad saugumas prie aikštės bus sustiprintas. Tie, kurie norės išvengti minios spūsties, renginį galės stebėti per tiesioginę Lietuvos televizijos transliaciją "Teobuso" ekrane Katedros aikštėje. Po V.Adamkaus kalbos visi svečiai sės į autobusą ir pajudės Arkikatedros bazilikos link, čia dalyvaus Šv. Mišiose. Po jų garbūs svečiai išeis pro paradines Arkikatedros duris ir trumpai pabendraus su į Katedros aikštę atėjusiais žmonėmis.

10 renginys. 13.30 val.
Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto paminklo atidengimas ir istorinės vėliavos pakėlimas atstatytuose Valdovų rūmuose. Garbingieji svečiai išlydės Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės dalyvius į Vingio parką.

Ceremoniją stebės Mindaugo karūnavimo dieną Lietuvoje viešinčios Švedijos, Danijos ir Norvegijos karališkosios šeimos, Ukrainos, Suomijos, Latvijos, Islandijos ir Lenkijos prezidentai, Estijos premjeras, Vatikano kardinolų kolegijos dekanas, Rusijos kultūros ministras.

Vietoj planuoto Valdovų rūmų atidarymo užsienio svečiai taps tik iškilmingo rūmų pietinio fasado portalo atidengimo liudininkais: liepos 6-ąją numatomas simbolinis iš esmės atstatytų, tačiau iki galo neįrengtų Valdovų rūmų atidarymas.

Po to, kai bus oficialiai atidaryti liepos 7 d., Valdovų rūmai tris savaites bus atviri plačiajai visuomenei. Tiesa, salėse, į kurias bus įleidžiama, žmonės autentiškų, už šimtus tūkstančių litų įsigytų eksponatų neišvys.

Valdovų rūmų svečiai susipažins su autentiškomis istorinės rezidencijos liekanomis, atkūrimo projektu, jiems bus parodytas didysis kiemas, reprezentacinės salės, kurias puošia portalai, krosnys, grindys, lubos, židiniai. Rūmuose veiks ir nedidelė didaktinė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės raidos ekspozicija, numatoma rodyti maketus, pateikti būsimo salių ekspozicinio įrengimo medžiagą.

Valdovų rūmų vartai lankytojams bus atviri liepos 7–26 d. nuo 11 iki 18 val. Valdovų rūmuose bus rengiamos nemokamos organizuotų grupių ekskursijos (iki 25 žmonių grupėje) lietuvių, anglų, vokiečių, lenkų, rusų, kitomis kalbomis. Pavieniams svečiams nemokamos ekskursijos lietuvių kalba vyks kasdien nuo 12 val. Būtina iš anksto rezervuoti datą ir laiką. Tai padaryti galima telefonu (8 5) 262 0007 arba e. paštu [email protected]

Valdovų rūmai buvo statomi kaip pagrindinis Lietuvos tūkstantmečio minėjimo akcentas ir šioms statyboms jau išleista apie 176 mln. litų.

Oficialią Valdovų rūmų atidarymo ceremoniją ir Dainų šventės dalyvių išlydėtuves vilniečiai ir miesto svečiai galės stebėti per Lietuvos televiziją namie arba "Teobuso" ekrane Katedros aikštėje.

11 renginys. 16.15 val.
Tado Gutausko skulptūros "Vienybės medis" atidengimas Vingio parke

16.15 val. – Andriaus Mamontovo ir chorų daina "Geltona, žalia, raudona", (speciali versija, skirta "Vienybės medžio" atidengimo ceremonijai)

16.23 val. – Prezidento V.Adamkaus sveikinimo žodis.

16.29 val. – ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus sveikinimo žodis.

16.33 val. – "Vienybės medžio" skulptūros atidengimas. Kviečiami Prezidentai V.Adamkus ir Algirdas Mykolas Brazauskas, išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, skulptūros autorius T.Gutauskas.

16.38 val. – iškilmingai perskaitomas iškiliausių Tūkstantmečio asmenybių vardų sąrašas.

16.43 val. – skulptorius T.Gutauskas simboliškai perduoda skulptūrą Vilniaus miesto merui Viliui Navickui.

T.Gutauskas tikisi, kad renginys bus vienas svarbiausių Lietuvos vardo tūkstantmečio akcentų. "Mane liūdino mintis, kad po Tūkstantmečio Vilniuje nieko, išskyrus Valdovų rūmus, neliks – daugiau jokio simbolio, primenančio sukaktį. Užsidegiau idėja sukurti ką nors monumentalaus, kad liktų ir praūžus šventiniams renginiams", – yra sakęs T.Gutauskas.

9 m aukščio ir 30 t svorio monumentali verpstė stovės pakeliui iš M.K.Čiurlionio gatvės į Vingio parko estradą. Verpstės formos skulptūrą sudaro penki akmens blokai, sumauti ant nerūdijančio plieno strypų. Viena skulptūros pusė atkartos autentiškos verpstės vaizdą, antra bus ornamentuota verpsčių dekoravimo principu – augaliniais motyvais ir saulutėmis.

Monumento centre – saulę primenančiame apskritime – jau yra iškaltos iškiliausių Tūkstantmečio asmenybių pavardės. Iš viso jų – šimtas.

Pavardės buvo renkamos beveik tris mėnesius. Pirminį jų sąrašą atrinko ir pasiūlė Lietuvos mokslų akademija. Iš pasiūlytų šimtą labiausiai Lietuvos vienybei nusipelniusių asmenybių balsuodami galėjo rinkti patys žmonės.

"Vienybės medžio" projekto vertė siekia 800 tūkst. litų, iš jų – 200 tūkst. litų yra skyrusi Vyriausybė. Likusias lėšas T.Gutauskas turėjo susirinkti iš privačių rėmėjų.

12 renginys. 17 val.
Dainų diena "Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai" Vingio parke

Paskutinę Dainų šventės dieną tradicinės eitynės į Vingio parko estradą nuvingiuos pagrindinėmis sostinės gatvėmis. Apie 11 tūkst. dainininkų balsai susilies po Vilniaus dangumi, jų klausysis ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo renginių svečiai.

Dirbs daugiau pareigūnų

Dainų šventė policijai, kaip ir visiems šalies gyventojams, turi išskirtinę reikšmę, todėl savo pareigas jie žada atlikti geriau nei bet kada.

Vadovaujantis parengtais viešosios tvarkos palaikymo, žmonių ir eismo saugumo užtikrinimo planais, per šventinę savaitę įprastai dirbančias pajėgas sustiprins dar 900 policijos ir 170 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų.

Daugiausia dėmesio bus skiriama šventės renginių, koncertų ir jų repeticijų, atvykusių šventės dalyvių apsistojimo vietoms saugoti, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijai.

Didžiausias visą parą truksiančio pareigūnų darbo intensyvumas numatomas antroje šventinių dienų pusėje.

Vykstant renginiams sostinėje taip pat budės du palaikyti viešajai tvarkai masiniuose renginiuose pritaikyti Mobiliojo operatyvaus valdymo padalinio mikroautobusai. Šiose transporto priemonėse įrengta pažeidėjų laikino sulaikymo patalpa, kompiuterizuota darbo vieta, leidžianti pareigūnams prisijungti prie duomenų bazių ir kitų skaitmeninių laikmenų, pristatytų (sulaikytų) asmenų fotografavimo ir daktilaskopavimo įranga.

Tikimasi, kad tai padės valdyti policijos pajėgas ir tvarkyti reikiamą informaciją, operatyviau reaguoti į pastebėtus viešosios tvarkos pažeidimus, užtikrins galimybę neatidėliojant priimti ir registruoti piliečių pareiškimus, jei reikės – teiks skubią pagalbą.

Į Dainų šventės renginius laukiama atvykstant 40 tūkst. dalyvių ir apie 150 tūkst. miesto svečių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas vilniečių prašė pasistengti ir per Dainų šventę būti ypač tolerantiškais ir rūpestingais miesto šeimininkais, padėti bei patarti aplinkiniams, stropiai paisyti teisės aktų nustatytų reikalavimų ir vengti nereikalingų nesusipratimų.

Vykstant renginiams draudžiama statyti transporto priemones (išskyrus renginio dalyvių transportą):

iki liepos 5 d. 1 val. prie įėjimo į Sereikiškių parką, Maironio gatvėje nuo Barboros Radvilaitės iki Šv. Onos bažnyčios ir automobilių stovėjimo aikštelėse priešais Tymo turgų bei Aukštaičių gatvėje;

iki liepos 6 d. 2 val. Sluškų gatvėje ir automobilių stovėjimo aikštelėse prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų iš Olimpiečių gatvės pusės;

iki liepos 7 d. 1 val. automobilių stovėjimo aikštelėse prie draudimo bendrovės "Ergo" (Geležinio Vilko g. 6A) ir "Litexpo" parodų rūmų (iš anksto suderinus su šiomis organizacijomis);

iki liepos 6 d. 2 val. Rinktinės gatvėje (prireikus ribojamas ir transporto eismas) nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki sankryžos su Šeimyniškių gatve;

iki liepos 6 d. 22 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie Katedros aikštės;

iki liepos 7 d. 2 val. M.K.Čiurlionio gatvėje.

Transporto eismas draudžiamas:

liepos 4 d. 18–18.30 val. per pučiamųjų orkestrų eitynes Gedimino prospektu, Šventaragio, Pilies, Didžiąja, Vokiečių, Dominikonų, Universiteto, T.Vrublevskio, Arsenalo ir T.Kosciuškos gatvėmis.

liepos 6 d. 7–18 val. M.K.Čiurlionio gatve;

liepos 6 d. 11.30–16 val. rikiuojantis Dainų šventės dalyviams ir per jų eitynes T.Vrublevskio, Ž.Liauksmino, Tilto, Šventaragio, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėmis, Gedimino prospektu, V.Kudirkos ir Z.Sierakausko gatvėmis.

Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad į Dainų šventės renginių teritoriją įsinešti alkoholinių gėrimų draudžiama.

Marius Skarupskas, Vilniaus savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas

Leidimų prekiauti vykstant Dainų šventei išduota daug daugiau nei per projektą "Tebūnie naktis!", todėl lankytojai tikrai ras vietų, kur nusipirkti atsigerti ar užkąsti.

Visi išduoti leidimai – prekiauti maisto produktais tose vietose, kur vyks masiniai renginiai: Vingio, Kalnų ir Sireikiškių parkuose. "Žalgirio" stadionas yra privati teritorija, todėl leidimų ten prekiauti miesto savivaldybė neišduoda.

Pagrindinis renginio maitintojas, laimėjęs organizatorių skelbtą konkursą, yra bendrovė "Čili pica". Ji vien Vingio parke užims 120 kv. m prekybinio ploto. Taigi maitinimo taškų renginių vietose neturėtų trūkti.

Papildomų maitinimo vietų miesto centre neatsirado, tačiau čia veikia kavinės. Žinoma, centre esančios maitinimo įstaigos turėtų padidinti savo pajėgumus, kad kokybiškai aptarnautų visus norinčius, nes miestas pilnas dalyvių ir žiūrovų.

Iš viso vykstant renginiams prekiaus 16 skirtingų įmonių. Pasirinkimas platus – nuo ledų, žolelių arbatos ir skrudintų riešutų iki užkandžių.

Iki 6 proc. stiprumo alkoholinių gėrimų bus galima įsigyti Sereikiškių parke liepos 4 d., Kalnų parke iki liepos 4 d., "Žalgirio" stadione ir Vingio parke liepos 4–6 d.

Faktai

Tūkstantmečio dainų šventę rengiančio Lietuvos liaudies kultūros centro duomenimis, šįmet šventėje dalyvaus apie 42 tūkst. dalyvių, iš jų – 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, per 1 tūkst. užsienio lietuvių iš 16 pasaulio šalių ir Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų. Visą savaitę 14 unikalių, spalvingų kultūros renginių vyks įvairiose sostinės vietose.

Nuo pirmosios Dainų šventės Lietuvoje 1924 m. iki šiol jau surengta 17 masinių švenčių. Nuo 1994 m. joje dalyvauja ir išeivijos kolektyvai. 2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradiciją UNESCO paskelbė pasauliniu žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru.