Pereiti į pagrindinį turinį

Didžiausias skulptūrų statymo ekspertas – S.Buškevičius

2010-02-03 08:06
Nesutvarkė: menininkų sukurtos skulptūros Laisvės alėjoje miestui nepriklauso, nors ir kurtos už miesto skirtas lėšas.
Nesutvarkė: menininkų sukurtos skulptūros Laisvės alėjoje miestui nepriklauso, nors ir kurtos už miesto skirtas lėšas. / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Kai kurie paminklai primena nusipelniusias asmenybes, kiti džiugina akį, treti žymi pasimatymo vietą. Kiek skulptūrų Kaune, prie kurių noriai fotografuojasi turistai? O kokias labiausiai vertina kauniečiai?

Grūdasi į Rotušės aikštę

Kur ir kokie paminklai dažniausiai statomi mūsų mieste, iliustruoja šiuo metu įgyvendinamas sumanymas. Kaip tik dabar vyksta konkursas paminklo Antanui Mackevičiui Rotušės aikštės prieigose idėjai. Tiems, kurie šio didvyrio neprisimena iš istorijos pamokų, primins Kauno miesto vicemeras Stasys Buškevičius. Šis politikas, paskatintas visuomenės atstovų, su džiaugsmu, kaip pats pajuokavo, ėmė stumti šią idėją. "Kunigas Antanas Mackevičius – vienas iškiliausių kovotojų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, vadovavusių 1863 m. sukilimui", – dėstė vicemeras ir pridūrė, kad netoli Rotušės aikštės jis buvo kankintas.

S.Buškevičiaus įsitikinimu, Rotušės aikštė yra labai tinkama ir todėl, kad joje jau yra paminklai dvasininkams bei visuomenės veikėjams – Maironiui ir Motiejui Valančiui.

Komisija, kurioje, pasak S.Buškevičiaus, buvo meno ir kultūros žmonės, paminklui pasiūlė ne tik Rotušės aikštę, bet ir jos prieigas. Todėl konkurso dalyviai esą patys galės išrinkti konkrečią vietą.

Beveik prieš dvejus metus šio paminklo vietą svarstant Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje, specialistai nutarė ką kita. Ekspertai pasiūlė keturias galimas paminklo vietas: Domininkonų vienuolyno kiemelyje prie Vilniaus gatvės, E.Ožeškienės gatvėje prie laiptų į Savanorių prospektą, kur šiuo metu yra akmuo, įkalnėje tarp Šv.Mikalojaus bažnyčios ir Kauno įvairių tautų kultūrų centro pastato Šv.Gertrūdos gatvėje, Savanorių prospekto šlaite.

Tiesa, buvo siūlyta ir Rotušės aikštės dabartinio fontano vieta, tačiau šis variantas palaikymo nesulaukė. Vieni siūlė ieškoti dar labiau reprezentacinės vietos tokiam svarbiam paminklui, kiti ragino atsiklausti miestiečių nuomonės.

Specialistų balsas nesvarbus

Ne vienas ekspertas tada atkreipė dėmesį, kad būtina parengti plastinių formų išdėstymo viešosiose erdvėse specialųjį planą. Jį turint būtų aišku, kur galima statyti naujas skulptūras, ir nereikėtų badyti pirštu į žemėlapį. Tačiau šio plano nėra lig šiol.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Petras Strimaitis teisinasi: "Taip, reikia daug tokių specialiųjų planų, tačiau viskas priklauso nuo biudžeto. Mes ir taip esame šiek tiek skolingi planų rengėjams." Ir čia pat ėmė piktintis: "Kas darosi Muzikinio teatro sodelyje? Jau tapo tradicija, kad minint žymaus menininko jubiliejų Miesto sode ieškoma vietos, kur pastatyti jo paminklą. O juk turėtų būti numatyta, kiek papildomų objektų dar galima čia statyti."

Grįždamas prie galimos vietos A.Mackevičiaus paminklui R.R.Strimaitis priminė, kad galutinį sprendimą, kur ir ką statyti, priima kiekvienam paminklui pastatyti sudaromos komisijos. O architektūros ir urbanistikos ekspertų nuomonė – tik patariamoji.

Įsileistų tik realistines

Nors paminklo A.Mackevičiui idėjos konkursas paskelbtas, jam įgyvendinti, S.Buškevičiaus teigimu, reikės palaukti geresnių laikų. Vicemeras užsiminė, kad dar numatoma statyti paminklą Partizano motinai – tai Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyva. Taip pat labai seniai norima sukurti memorialą 1941-ųjų sukilėliams. Pinigų šiems objektams esą dar iki sunkmečio numatė skirti Vyriausybė.

Ar Kaunui nereikėtų ir skulptūrų, plastikos objektų – ne paminklų, o tiesiog šiuolaikinių menininkų kūrinių? S.Buškevičius atrėžė, kad patriotinis ugdymas yra svarbesnis dalykas.

"Mano, kaip piliečio, požiūriu, istoriniai objektai – kunigaikščių figūros, įvairios atminimo datos, turi būti daugiau realistiniai kūriniai, kad atliktų auklėjamąją, patriotinę, tautinę funkciją. Jie turi žadinti, įprasminti istorinę atmintį, brandinti tautinę sąmonę. Visa tai įeina į patriotizmo sąvoką", – dėstė vicemeras, atsakingas už kultūrą ir sportą.

Pasak S.Buškevičiaus, žaismingesnių dalykų irgi gali būti. Jis teigė neseniai kalbėjęsis su bendrovės, privatizavusios buities namus "Juzė", atstovais. S.Buškevičių jie nudžiugino pasisiūlę atstatyti Palangos Juzės skulptūrą.

"Gali būti ir kažkas avangardistinio, futuristinio, siurrealistinio, bet susijusio su šiuolaikiškumu, ateitimi. Aš labai už tokius dalykus. Bet jei mes statydami istorinį paminklą tik atridensime akmenį ir pasakysime, kad čia kunigaikštis Vaidotas, tai bus nesąmonė", – savo meninį skonį mero pavaduotojas būtų linkęs paversti dominuojančiu Kaune.

Paminklas, S.Buškevičiaus žodžiais, yra programa, ideologija, veikianti visuomenės ekonominį, politinį gyvenimą. O avangardinis menas esą reikalingas tik gyvenimui pagyvinti.

Užsiminė apie spaudimą

Kaune stovi ne viena Nacionalinės premijos laureato Roberto Antinio sukurta skulptūra. Jo nuomone, kuo didesnė skulptūrų įvairovė, tuo miestas turtingesnis.

"Jos turi teikti naują informaciją, o ne rodyti tai, kas jau šimtą kartų buvo parodyta. Kiekvienas darbas turi būti staigmena, o Kaune staigmenų trūksta", – mano menininkas.

R.Antinio įsitikinimu, galima žaisti ne tik su pačios skulptūros forma, medžiagomis, bet ir vieta, ieškant pačių netikėčiausių sprendimų, pavyzdžiui, statant už kažko, po arba virš kažko.

"Į tas pas pačias erdves galima žiūrėti nebanaliai, XXI a. žmogaus akimis. Didelis nesusipratimas, jei statydami paminklą praėjusio laikotarpio žmogui kuriame jį pagal to laiko stilistiką", – aiškina menininkas.

Paminklo A.Mackevičiui R.Antinis nekuria, jis tik bus konkurso vertinimo komisijos narys.

"Kurti tokį paminklą – didelis vargas, nes galutinis sprendimas priklauso nuo daugelio žmonių. A.Mackevičius – istorinė asmenybė, todėl vertinti paminklą imasi ir istorikai, kurie jaučiasi labai galingi, ir miesto vadovai. Bet aš manau, kad jų nuomonė neturėtų nustelbti meninės išraiškos", – apie užkulisines paminklo kūrimo aplinkybes užsiminė R.Antinis. Jo nuomone, vaizduojant žmones turi būti daugiau improvizuojama, ir nebūtina siekti fizinio panašumo, kaip buvo įprasta sovietmečiu.

Gėda dėl kolegos

R.Antinio nuomone, labiausiai su aplinka nederanti skulptūra Kaune – Juozo Ruzgo "Ugnies deivė Gabija" Muzikinio teatro sodelio fontane. "Tai absurdas. Du politikai ją ten prastūmė. Nusikaltimas tokį kičinį darbą įkišti į centrinę miesto erdvę. Kur tos meno tarybos, kodėl praleido? Ačiū Dievui, kad svečiai nežino, jog jis pastatytas vos prieš kelerius metus, gal galvoja, kad tai sovietinių laikų reliktas?" – rėžė R.Antinis.

Skulptorius pats patyrė, kad meno kūrinių atsiradimas priklauso nuo miesto vadovų išprusimo. Norai esą gali būti geri, tačiau gali pristigti supratimo apie šiuolaikinį meną. "Pastatyti skulptūrą ar paminklą – kolektyvinis darbas, kurio kokybę lemia užsakovas, kūrėjas, ekonomikos padėtis, architektūros situacija", – vardijo R.Antinis.


Už paminklus bus atsakingas komunalininkas

Kultūros paveldo skyriuje vedėjo pavaduotoju vasario 1 d. pradėjo dirbti lig šiol Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ėjęs Zenonas Girčys. Jis ir anksčiau rūpinosi skulptūrų bei paminklų būkle, buvo pradėta šių objektų inventorizacija.

Preliminariai skaičiuojama, kad mieste yra iki kelių šimtų skulptūrų, paminklų. Daugelis jų yra neregistruoti, dalis – nė neturi teisėto šeimininko. Nedidelę jų dalį saugo Kultūros vertybės statusas.

Buvęs komunalininkas žada išsiaiškinti skulptūrų būklę, parūpinti lėšų joms prižiūrėti bei remontuoti, kad "skulptūros blizgėtų ir keltų žmonėms pasigėrėjimą, o ne pasibjaurėjimą". Taip pat jam pavesta rūpintis naujų paminklų pastatymu.

Ateityje numatoma nufotografuoti ir aprašyti visas miesto skulptūras ir parengti leidinį – iš pradžių galbūt elektroninį, vėliau – spausdintą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų