Atlikę nacionalinio stadiono statybų finansinį auditą, Valstybės kontrolės auditoriai nerado pagrindžiančių dokumentų, ar teisėtai buvo išleista per 50 mln. litų. Dėl galimo valstybės lėšų švaistymo bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.

Pinigai nukeliavo R.Pakso partijai?

Pirmadienio pavakarę miesto vadovai iš Valstybės kontrolės išėjo sukrėsti. Anot jų, nacionalinio stadiono statybų finansinį auditą atlikę specialistai ketina visą medžiagą atiduoti prokurorams. Mat statybų techninę priežiūrą ir lėšų naudojimą prižiūrėjusi savivaldybė bendrovė "Vilniaus kapitalinė statyba" taip ir nepateikė dokumentų, galinčių įrodyti, kad per 50 mln. litų iš tiesų buvo panaudoti taip, kaip nurodyta darbų aktuose.

Labiausiai įtarimų kelia aktuose nurodyti statybų darbai ir supirktos medžiagos, kuriems išleista 45 mln. litų. Šioms išlaidoms pagrįsti trūksta įrodymų.

"Tokio akiplėšiškumo pavogti 45 mln. litų tikrai nebus, bet dėl lėšų klausimų kils. Prieš pusantrų metų, kai prasidėjo stadiono statybos istorija, sakiau, kad tokios sutarties nepasirašytų nė vienas verslo subjektas. Pirkti darbus be projekto, nežinant kainos, nežinant, ką darysime, be valdytojo – nė vienas privatus asmuo to nedarytų. Ankstesnės valdžios parengta sutartis aiškiai nenaudinga miestui ir vilniečiams, naudinga kokiam nors statytojui. O paskui matome visą Lietuvą, apkabintą buvusio prezidento plakatais. Kas galėtų paneigti, kad tie pinigai nenukeliavo ten?" – įtarimais dalijosi Vilniaus miesto meras Vilius Navickas.

"Turiu prisipažinti, kad kyla šiokia tokia piktdžiuga dėl susidariusios padėties. Prieš pusantrų metų reiškėme neigiamą nacionalinio stadiono statybų politinį vertinimą, perspėjome, skambinome varpais, kad čia galbūt grobstomos lėšos. Niekas į tai nereagavo", – rėžė vicemeras Gintautas Babravičius.

Vilniaus valdžios nuomone, atsakomybę už galbūt pavogtus valstybės milijonus greičiausiai teks prisiimti buvusiam merui Juozui Imbrasui, buvusiam vicemerui Evaldui Lementauskui ir mero patarėjams, kuravusiems stadiono klausimą, buvusiam administracijos direktoriui Gintautui Paluckui, buvusiems "Vilniaus kapitalinės statybos" vadovams.

Šauksis prokurorų

"Vilniaus diena" rašė, kad auditoriai, negavę dokumentų, patvirtinančių, ar už 45 mln. litų iš tiesų buvo atlikti aktuose nurodyti statybos darbai, panaudotas nurodytas statybinių medžiagų kiekis. Taip pat kyla įtarimų, ar tikrai buvo atlikta 300 tūkst. litų atsiėjusi pakartotinė ekspertizė, kodėl tiek pat litų daugiau išleista projektavimo darbams, nei buvo numatyta prieš metus. Nežinoma, ar pagrįstai išleisti 3,1 mln. litų projektui rengti, kodėl negrąžinti statybų rangovui, bendrovei "Veikmė" avansu skirta 2,5 mln. litų statybvietei įrengti, kodėl 3,5 mln. litų brangiau kainavo įrengti pamatus, nei skaičiuota iš pradžių.

Dabartinis "Vilniaus kapitalinės statybos" direktorius Renatas Dūdonis, šias pareigas einantis apie mėnesį, patvirtino, kad daugiausia nesusipratimų kelia atliktų darbų aktai. Mat nuo 2008 m. spalio, gavus iš Vyriausybės 100 mln. litų finansavimą, buvo keičiama dalis atliktų darbų aktų, dalies jų originalų trūko, todėl buvo rengiami nauji.

Susumavus visas įtartinas išlaidas susidaro per 50 mln. litų, arba 50 proc., į statybas investuotos sumos.

Vakar valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė patvirtino, kad medžiaga dėl galimų pažeidimų statant nacionalinį stadioną Generalinei prokuratūrai bus perduota artimiausiu metu.

Šios pareiga būtų išsiaiškinti, kiek statybos darbų atlikta iš tiesų, kiek jiems sunaudota medžiagų ir už kokius įkainius. Tam būtų į darbą pasitelkiami ekspertai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai. Dėl galimo lėšų grobstymo greičiausiai būtų keliama baudžiamoji byla.

Nusukta suma nereali

Išgirdęs apie gresiantį teisėsaugos ikiteisminį tyrimą ir galimą baudžiamąją bylą, buvęs Vilniaus meras J.Imbrasas neslėpė įtūžio.

"Aš senas statybininkas ir žinau, kaip statybose skaičiuojami, tikrinami atlikti darbai. Kai nėra patvirtintos audito išvados, o tik projektas, kuriame išreikštos tik abejonės dėl procedūrų, leisti į viešumą, kad 50 mln. litų yra pavogti – visiškai neatsakinga. Apie tikimybes tegul kalba Mokslo akademijos tikimybių teorijos teoretikai. Iš popieriukų auditorius, kuris apie statybą nei "bė", nei "mė", be ekspertų pagalbos paleidžia tokią informaciją! Sutinku, kad nėra Lietuvoje statybų, kurios būtų be pažeidimų. Sudėtingas procesas, galbūt nepateisinti 2–3 mln. litų, bet kalbėti apie 50 mln. litų – manęs niekas neįtikins. Manau, kad čia Gedimino Kirkilo ir konservatorių noras pridengti savo kaltę, kad sustabdė to stadiono statybas", – sakė J.Imbrasas.

Buvęs meras patikino, kad iš pokalbių su kompetentingais asmenimis, kurių jis nurodyti nepanoro, susidarė nuomonę, jog jokio lėšų grobstymo nebuvo. Vis dėlto, jei prokurorai įrodytų, kad lėšos buvo neteisėtai pasisavintos, J.Imbraso nuomone, už tai atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti buvęs laikinas "Vilniaus kapitalinės statybos" vadovas Albertas Vitėnas. Pats J.Imbrasas tokiu atveju pažadėjo nesikratyti politinės atsakomybės.

Nuo praėjusių metų rudens bendrovėje nebedirbantis A.Vitėnas tikino negalįs prisiimti atsakomybės už galbūt neteisėtai panaudotas lėšas, nes iki 2008 m. pavasario "Vilniaus kapitalinei statybai" vadovavo Sigitas Petrauskas. Tačiau S.Petrauskas dirbo iki 2008 m. balandžio, o statybos darbų aktai pakeisti ir naujas susitarimas sudarytas 2008 m. gegužę.

Atlikto audito A.Vitėnas tikino vertinti negalįs, nes su medžiaga nesupažindintas. Tačiau, jo nuomone, statybos ant Šeškinės kalvų vyko sklandžiai, o darbų ataskaitos vestos tvarkingai. "Viskas ten gerai", – reziumavo A.Vitėnas.

Savivaldybė nesužiūrėjo išlaidų

Atsižvelgdami į Valstybės kontrolės auditorių pastabas, Vilniaus miesto vadovai žada iš "Vilniaus kapitalinės statybos" atimti stadiono statybai išleidžiamų lėšų priežiūros funkciją. Bendrovė atliks tik statybų techninę priežiūrą. Už iš Vyriausybės gaunamas lėšas nacionalinio stadiono statybai tiesiogiai bus atsakingas vienas savivaldybės administracijos departamentų ir pats savivaldybės administracijos direktorius.

"Valstybės auditas pateikė savo pastabas, kad savivaldybė nepakankamai vykdė savo funkcijas: nekontroliavo jai patikėtų pinigų, kurie buvo skirti iš valstybės biudžeto, netikrino, kaip jie panaudojami. Nors visa tai vykdė "Vilniaus kapitalinė statyba", pagrindinė atsakovė lieka savivaldybė. Nebuvo jokio prižiūrinčio savivaldybės departamento. Departamentu tapo "Vilniaus kapitalinė statyba". Jai patikėta statinio valdytojo funkcija. Kai ši funkcija su technine priežiūra suplakama į krūvą, tai jau didelis pažeidimas, prieštaraujantis Viešųjų pirkimų ir kitiems įstatymams", – sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Atskirti funkcijas nebus vienintelis Vilniaus valdžios darbas. Meras V.Navickas neslepia, kad bus siekiama visiškai nutraukti sutartį su generaline statybų rangove – bendrove "Veikmė". Jau dabar ieškoma bendrovių, galinčių tapti ne tik generaliniais statybų rangovais, bet ir projekto finansuotojais, o ateityje – ir baigto nacionalinio stadiono valdytojais. Šiuo projektu esą jau domisi penkios užsienio bendrovės, kurių vienos atstovai vakar lankėsi Vilniaus miesto savivaldybėje. Kokia tai bendrovė – Vilniaus valdžia neatskleidžia.

Pažeidimų – ir daugiau

Valstybės kontrolė taip pat skelbia, kad sostinės savivaldybėje specialios tikslinės dotacijos ir Privatizavimo fondo lėšos, skirtos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės nebaigtam statyti korpusui (Šiltnamių g. 29) rekonstruoti ir pritaikyti Priėmimo skyriui, buvo naudojamos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir neteisėtai, nes sutartį "Vilniaus kapitalinė statyba" su rangovu sudarė neturėdama šios ligoninės suteiktų įgaliojimų.

Lėšos, skirtos Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos rekonstrukcijai, taip pat naudotos netinkamai: 914,5 tūkst. litų, arba 29,3 proc., sutartyje numatytų statybos montavimo darbų, keitimo aktais pakeisti į naujus, kartu pakeistos konkurso ir sutarties sąlygos, taip pat nepakankamai vertintos tiekėjo pasiūlytos darbams numatomų naudoti medžiagų kainos. Jau minėta "Vilniaus kapitalinė statyba", padarydama savivaldybei daugiau nei 26 tūkst. litų turtinę žalą, neteisėtai apmokėjo rangovui beveik 23 tūkst. litų už mokyklos baldus ir jų montavimą ir per 3 tūkst. litų už statybos montavimo darbus daugiau, negu buvo numatyta sutartyje.