Kalbėdami apie ekologijos idėjas kartais šypteli ne tik skeptikai, bet ir idealistai. Juk dažnai ekologiški produktai nei vaizdu, nei skoniu nesiskiria nuo įprastinių. Tad kuo ir kaip tą ekologiškumą pamatuoti?

Saugūs ūkininkavimo atstumai

Ekologiško produkto idėja pirmiausia byloja apie kitokį, aplinkai nekenkiantį gamybos būdą. Tai – grįžimas prie natūralesnio, ne tokio intensyvaus ūkininkavimo. Žemdirbiai ir gyvulių augintojai skatinami rinktis vietos veislių augalus ir gyvūnus, kurie nors ir ne tokie produktyvūs, yra daugiau prisitaikę prie Lietuvos aplinkos.

Pirkdamas ekologišką produktą žmogus ne tik renkasi gaminį be alergenų ir cheminių medžiagų, bet ir padeda tausoti gamtą. "Niekuomet nedeklaruojama, kad ekologiški produktai skanesni ar gražesni. Reikėtų žvelgti giliau, nes tokio produkto gamybos būdas nekenksmingas aplinkai. Pavyzdžiui, gyvuliai laikomi laisvėje, jiems užtikrinamos didesnės galimybės tenkinti natūralius poreikius – kasytis ar knistis", – pasakojo ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus atliekančios viešosios įmonės "Ekoagros" kokybės vadovas Tomas Demikis.

Ekologiškai užauginti vaisiai gali atrodyti ir prasčiau, nei mums patinka – juk jie, pavyzdžiui, nepurškiami nuo kenkėjų saugančiais chemikalais.

Lietuvoje ekologinis ūkininkavimas ir jo priežiūra vykdoma remiantis Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis ir ES Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007. Taisyklės, nustatančios, kokiu atstumu gali ribotis ekologiniai ir neekologiniai ūkiai, – gana griežtos. "Lietuvoje apsaugos juostos griežtesnės nei kitose Europos šalyse", – pripažino T.Demikis. Nuo paprastų nechemizuotų iki ekologiškam ūkiui priklausančių laukų ar dirvonų nustatoma nuo vieno iki penkių metrų pločio juosta, o nuo chemizuotų – penkių–dešimties metrų. Panašūs atstumai ekologinius ūkius turi skirti ir nuo kelių bei geležinkelių. Tačiau juostų pločio reikalavimus Lietuvoje artimiausiu metu planuojama sušvelninti.

Su kenkėjais tekovoja paukščiai!

Auginant ir gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus nenaudojamos sintetinės cheminės medžiagos (kurios išgaunamos cheminės sintezės būdu). Paprastai žemės ūkyje jos padeda didinti gavybą (tręšiant) arba apsaugoti produktus nuo kenkėjų (purškiant).

Ekologiškų žemės ūkio produktų gamyboje leidžiama naudoti tik natūralios kilmės medžiagas, pavyzdžiui, organines trąšas. "Bet ir tada pageidautina, kad jos būtų iš ekologinių ūkių", – aiškino "Ekoagros" kokybės vadovas. Ūkininkaujant ekologiškai galima naudoti ir kompostus, natūralios kilmės mineralines trąšas, iškasenas. Nors ir kai kurioms jų nustatyti ribojimai. O kenkėjus ekologiškai išnaikins... jais mintantys paukščiai! Todėl gamtą tausojančio ūkininkavimo ekspertai rekomenduoja į medžius kelti inkilus. Arba naudoti biologinius preparatus.

Gyvūnų nekankina

Ekologiniai ūkiai tikrinami bent kartą per metus. "Pasitaiko atvejų, kai randama sintetinių medžiagų naudojimo pėdsakų. Paprastai tai matyti", – teigė T.Demikis. Bet būna ir atvirkštinių variantų. Kartais "Ekoagros" gauna skundų iš ekologinio ūkio kaimynų dėl neva ten naudojamų neleistinų medžiagų. Tačiau patikrinus dažniausiai paaiškėja, kad išties tą medžiagą naudoti galima.

Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamyboje nenaudojami hormonai ir antibiotikai. Tačiau tai nereiškia, kad susirgusi karvė nebus gydoma. "Jei gyvūnas serga, niekas jo nekankina. Jis gydomas, tačiau kol gyvūno teikiamas produktas vėl galės būti naudojamas gamybai, reikia išlaukti tam tikrą laiką. Ekologiniuose ūkiuose tas laikas, kuris nurodytas antibiotikų naudojimo instrukcijose, dažniausiai dvigubinamas", – aiškino T.Demikis. Tačiau stiprūs vaistai naudojami tik kraštutiniais atvejais. Ekologiniuose ūkiuose praktikuojamas gydymas natūraliais preparatais.

Įvežti produktai – pavojingesni?

Genetiškai modifikuojant augalą siekiama, kad jis įgytų tokias savybes, kurių niekada neįgytų daugindamasis natūraliu būdu. "Genetinė invazija ekologijoje netoleruojama", – aiškino T.Demikis. Paprastai genetinė produkto modifikacija užfiksuojama dokumentuose. "Pavyzdžiui, ant gyvūnų pašaro pažymima, ar jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų produktų ar ne. Lietuvoje, kiek esame aptikę, būtent gyvūnų pašarai ir yra dažniausiai pasitaikantis genetiškai modifikuotas produktas. Tačiau kol kas mūsų šalyje neauginami jokie genetiškai modifikuoti augalai", – patikino "Ekoagros" kokybės vadovas.

Užtat apie genetiškai modifikuotus produktus tenka galvoti importuojant. Skiriamos net tam tikros rizikos grupės, tarp kurių genetinio modifikavimo atvejai dažnesni, pavyzdžiui, bulvės, pomidorai, rapsai, sojos, kukurūzai. "Jei kyla įtarimų ir nėra dokumentų, produktas siunčiamas į laboratoriją. Tačiau, kiek pamenu, įtarimai nė karto nepasitvirtino", – pasakojo T.Demikis.

Prekybininkai gudrauja

Po ekologiško produkto pavadinimu slepiasi daug jo gamintojui keliamų reikalavimų. Jei, tarkime, kalbama apie ekologišką pieno produkciją, reikalaujama, kad ūkis, kuriame auginama karvė, turėtų specialų sertifikatą. "Karvė ir jos gaminamas pienas turi turėti E statusą ("ekologiškas"). Pienas taip pat turi būti pervežamas ne bet kokio, o sertifikuoto vežėjo, ir ne bet kur, o į sertifikuotą pieno perdirbimo gamyklą", – aiškino "Ekoagros" kokybės vadovas.

Šie reikalavimai negali būti pažeisti per jokį gamybos etapą, privaloma užtikrinti galimybę atsekti ir patikrinti ekologiško produkto gamybos grandinę. Gamykloje perdirbto produkto pakuotė pažymima specialia etikete. Tiesa, kol kas prekybos centruose kyla bėdų, kaip pateikiami ekologiški gaminiai. "Prekybos centrai prisigalvoja savo ženklų "Ekologika", "Linea" ir panašiai. Iki šiandien nėra teisės aktų, reglamentuojančių ekologiškų produktų išdėstymą parduotuvėse", – apie vartotojo klaidinimą pasakojo T.Demikis. Šiuo metu ruošiamas naujas ekologiškų produktų ženklas. Drauge bus pateiktos ir jo naudojimo taisyklėms, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūrės, kad įprastiniai produktai nebūtų padėti į lentyną šalia ekologiškų ar ženklinami panašiai kaip jie.