Elektroninio bilieto sistema Vilniuje įdiegta, milijonai sumokėti, bet įranga iš dalies neveikia. Kas dėl to kaltas: tiekėjai mums pakišo brokuotą įrangą ar ją diegia nekompetentingi specialistai?

Susimovė lenkų bendrovė?

E. bilieto sistema Vilniuje turėjo pradėti veikti dar 2007-aisiais, tačiau dėl įvairiausių sistemos gedimų paleidimo data nukelta mažiausiai septynis kartus. Tai netinkamai nutiesti kabeliai, tai autobusuose ir troleibusuose reikia perdiegti stringančią programinę įrangą, tai švieslentėms neužtikrintas pakankamas elektros tiekimas ir dar aibė kitų priežasčių.

E. bilieto sistemą Vilniuje diegia bendrovių "Sygnity SA" (Lenkija), "Emtest" (Slovakija) ir "Atea" (Lietuva) konsorciumas. Projekto vertė – 19,3 mln. litų. Iš jų 14 mln. litų skyrė ES. Iš minėtos sumos Vilniui atriekta apie 7 mln. litų ir jie konsorciumui jau sumokėti, nors jo įdiegta įranga ir šiandien neveikia tinkamai.

Tarsi suprantama: geriau užtrukti mėnesį kitą, pašalinti gedimus, ir vėliau sistema veiks be priekaištų. Tačiau kai šalinant gedimus prašvilpia metai, pagrįstai kyla klausimas: ar diegiama brokuota įranga, ar projektą įgyvendina nekompetentingi specialistai?

"Jeigu taip tiesiai pasakius – sutartis sudaryta su bendrove, kuri nesugeba įvykdyti įsipareigojimų. Ji nekompetentinga. Kalbu apie lenkų bendrovę "Sygnity". Kaip supratau, šis tokio tipo savivaldybės užsakymas jiems buvo pirmas. Dėl to jie darbus atliko nekokybiškai, bet gedimų nešalina, nes nebeturi pinigų. Bet gi tai – ne savivaldybės problemos! Juk kai perku televizorių, neperku pirma bandomosios partijos. Moku už šimtu procentų veikiančią prekę", – atviravo prieš kelias savaites iš Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų atsistatydinęs Aidigintas Gerardas Jurkonis, dalyvavęs e. bilieto klausimams spręsti suburtoje darbo grupėje.

Klaidų kaina – 10–15 mln. litų.

Savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktoriaus Ginto Bliuvo nuomone, visos bendrovės gana kompetentingos. Vis dėlto pačiam vadovui keista, kaip niekas per metus nesugeba pašalinti techninių bėdų. Atrodo, kad darbų pabaiga jau arti, bet eina mėnesiai, o sistema – tarsi užkeikta, neveikia 99,9 proc., kaip numatyta sutartyje.

"Aš atsakingas už "Susisiekimo paslaugų" dalį – e. bilietų pardavimą ir kontrolę. Ji beveik baigta, bet tam reikia, kad veiktų techninė dalis. Vienkartinis e. bilietas yra, bet nepardavinėjamas, nes paleidus netvarkingą sistemą dalis duomenų dings, o tai reiškia ir finansinius nuostolius. Jie per metus gali siekti 10 mln. litų. Konsorciumo atstovai posėdžiuose sako: išspręsime, pataisysime, bet rezultatų kol kas nematyti. Man sunkiai suvokiama, kodėl negalime išspręsti smulkių techninių klausimų", – pečiais gūžčiojo G.Bliuvas.

Minėtos "smulkios problemos" susijusios su 650 Vilniuje riedančių troleibusų ir autobusų ir jos šiandien lygiai tokios pačios, kokios buvo prieš metus. Per patikrinimus važinėja kontrolieriai su testinėmis kortelėmis, glaudžia jas prie autobusuose ir troleibusuose sumontuotų įrenginių ir užsirašo, kiek ir kokių bilietų pardavė.

Grįžus transporto priemonėms į parką, jų ir stočių informacija sulyginama, tačiau 10–15 proc. duomenų nesutampa. Jeigu tokia sistema būtų naudojama, kasmet dėl šių neatitikimų miestas prarastų po 10–15 mln. litų.

Savivaldybę maitina pažadais

Projektą kuruojantis Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas pripažino, kad darbai vilkinami dėl sistemos tiekėjų nekompetencijos.

"Mes tuos nekompetentingus tiekėjus, kiek įmanoma, bandome priversti atvažiuoti ir baigti darbus iki galo, žmoniškai. Dabar sutarta, kad iki vasaros vidurio bus baigta atnaujinti įrangą. Tiekėjai mums prisižadėjo. Suprantu, kad tokių pažadų buvo ne vienas ir ne du. Bet sutartyje numatytas vienintelis svertas, kaip priversti juos dirbti, – garantija. Bet jeigu iš jų atimsime garantinius pinigus, 10 proc. viso projekto vertės, – jie tikrai nepuls dirbti, o eis į teismus. Iš paskos teks eiti ir mums. Tokiu atveju projektą teks nurašyti vienareikšmiškai", – bejėgiškai atsiduso R.Jančiauskas.

Savivaldybei belieka derėtis su konsorciumu. Vilniuje šiuo klausimu buvo iškviesti konsorciumą vienijančių bendrovių aukščiausi vadovai, kurie savivaldybei pažadėjo, kad iki vasaros pabaigos vienkartinis e. bilietas, vadinasi, ir visa su juo susijusi įranga, veiks be priekaištų.

Jeigu ir šįkart pažadas bus sulaužytas, e. bilieto diegimą prižiūrinti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ketina taikyti griežtas pinigines sankcijas. Kitaip tariant, Vilniaus savivaldybė privalės sugrąžinti į projektą investuotus ES pinigus arba bent dalį jų.

"Šitam e. bilietui visa infrastruktūra buvo sukurta ES lėšomis. Projekto vykdytojai įsipareigojo technines ir programines klaidas pašalinti iki rugpjūčio pabaigos. Rugsėjį jie jau turėtų pradėti platinti vienkartinius e. bilietus. Mes šį projektą stebime po didinamuoju stiklu. Jeigu įsipareigojimai nebus įvykdyti laiku, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Vyriausybės spręstų lėšų sugrąžinimo klausimą", – grūmojo CPVA Informacinės visuomenės plėtros projektų skyriaus viršininkė Laura Neliupšytė.

Visą straipsnį skaitykite dienraštyje.