Derybos dėl Vilniaus prijungimo prie „Rail Baltica“ vėžės neturėtų stabdyti projekto, mano Seimo opozicijoje esančių liberalų vadovas ir buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Pasak jo, Vilniaus klausimas iškilo neseniai, ir reikėtų stengtis jį spręsti lygiagrečiai - statant vėžę nuo Kauno link Latvijos.

„Man atrodo tos emocijos nereikalingos. Jeigu 5 ministrų politinėje deklaracijoje Vilnius įrašytas, tai, sakyčiau, reikėtų pradėti statyti „Rail Baltica“ taip, kaip ji yra numatyta „Aecom“ studijoje ir kadangi tai užtruks ne vienerius ir ne dvejus metus, (...) per tą laiką būtų galima rasti sprendimą, kaip papildomai integruoti Vilnių“, - BNS pirmadienį sakė E.Masiulis.

Anot jo, Lietuva kol kas gali neturėti transeuropinės vėžės į Vilnių, nes susisiekimas tarp sostinės ir Kauno šiuo metu yra pakankamai geras.

„Lietuvos geležinkeliai“ pakankamai daug investavo ir dar investuos, modernizuojant plačiąją (rusišką - BNS) vėžę tarp Kauno ir Vilniaus, kur siekiama pasiekti 160 kilometrų greitį. Tai jeigu nebus kurį laiką siaurosios (europinės - BNS) vėžės tarp Kauno ir Vilniaus, Vilniuje įsėdęs žmogus per 40 minučių plačiąja vėže patektų į Kauno stotį ir persėstų į greitąjį „Rail Baltica“ traukinį“, - teigė E.Masiulis.

Liberalų vadovas sakė, kad Vilniaus klausimas anksčiau nebuvo keliamas ir tai yra sąlyginai nauja idėja.

„Iš tikrųjų nebuvo svarstyta, ir kai pradėjau dirbti susisiekimo ministru - prieš tai dirbo dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius - mes visą medžiagą paveldėjome iš jo ir apie Vilniaus sujungimą nebuvo jokios kalbos. Ir po to buvo užsakyta anglų „Aecom“ studija, kuri numatė maršruto linijas. (...) Tai yra visiškai šviežias siūlymas ir, matyt, tai sukėlė pakankamai didelį rezonansą kitų Baltijos valstybių atžvilgiu“, - aiškino liberalas.

Jo nuomone, racionaliausia būtų pagal „Aecom“ studiją greitąją - 240 kilometrų per valandą - vėžę tiesti nuo Kauno per Panevėžį į Latviją, o nuo Kauno iki Lenkijos sienos palikti šiuo metu statomą "lėtesnę" atkarpą. Kitu atveju, jei būtų nuspręsta tiesti dar vieną - tiesesnę ir greitesnę atkarpą tarp Kauno ir Lenkijos, Europos Komisija galėtų neskirti lėšų projektui.

„Šiuo atveju man truputį keistai atrodo, kad nuo Lietuvos-Lenkijos sienos siūloma paraleliai tiesti dar vieną vėžę - Briuselyje tikrai kiltų klausimų, kas čia darosi, kad dvi vėžės viena šalia kitos eina. Manau, kad optimaliausias sprendimas būtų palikti dabar tą vėžę, kuri yra tiesiama su lėtesniu greičiu, ir toliau nuo Kauno pagal „Aecom“ studiją - tiesti per Panevėžį į Latviją, o paraleliai ieškoti sprendimų, kaip ateityje sujungti Kauną su Vilniumi, tai čia racionaliausias variantas, nes visi kiti gali įvelti į neužbaigiamą posėdžių skaičių“, - aiškino E.Masiulis.

Šiuo metu, pasak „Lietuvos geležinkelių“ atstovo spaudai Vidmanto Gudo, tarp Kauno ir Vilniaus maksimalus keleivinių traukinių greitis siekia 120 kilometrų, o kelionė trunka maždaug 1 valanda 10 minučių.

Pagal „Aecom“ studiją, "Rail Baltica" vėžė Lietuvoje turėtų eiti nuo sienos su Lenkija per antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną, Panevėžį iki sienos su Latvija. Norint prijungti Vilnių, tektų tiesti apie 100 km ilgio geležinkelio atšaką nuo Kauno iki Vilniaus arba keisti visos vėžės trasą.