Ištekantieji vandens laikrodžiai Egipte atsirado dar II tūkstantmetyje prieš Kristų. Vėliau paplito pritekantieji, persipilantieji laikrodžiai, vandens laikrodžiai su mechaniniais įtaisais ir kiti.

Laikrodžiais nustatinėtas laiko intervalas, per kurį vanduo išteka iš indo ar įteka į jį. Per keletą tūkstantmečių vandens laikrodis gerokai pakito. Šiandien nereikia laiko skaičiuoti pilstant vandenį iš statinių – įprastus elektroninius laikrodžius priverčia dirbti ir mažytis vandens lašelis.

Kaip tai veikia?

Laikrodį "užsuka" vandens energija. Kai du elektrodai – teigiamas ir neigiamas – panyra į vandens "vonią", įvykstanti reakcija sukuria elektros energiją. Kad būtų išlaikyta pastovi energija, pakanka pripildyti laikrodžio kapsulę, kai vanduo išgaruoja, maždaug kas du tris mėnesius.

Kaip naudoti?

Viskas, ko reikia, kad laikrodis veiktų, – tai paprasčiausias vanduo iš čiaupo. Tarsi mostelėjus burtų lazdele laikrodis pradeda veikti po kelių minučių. Mėgstantys eksperimentus tikina, kad laikrodis veikia net įpylus alkoholio ar citrinų sulčių. To tikrinti gamintojai vis dėlto nerekomenduoja.

Kodėl verta naudoti?

Jei jau sukurtas vandens laikrodis, kodėl reikėtų naudoti laikrodį, kuriam reikalingos aplinką teršiančios baterijos? Juk jas dar ir keisti periodiškai reikia. Gi laikrodžio vandens rezervuaras tinkamas naudoti neribotą laiką. "Paralyžius" jį ištikti galėtų tik tuo atveju, jei Žemėje pritrūktų vandens. Arba tiesiog pamirštumėte jo įpilti. Be to, vandens laikrodis – mažas sprendimas siekiant didelių tikslų: gamtos ir piniginės gerovės. Jis ne tik neteršia gamtos, bet ir nereikia jam pirkti baterijų.

Kaip tausoja aplinką?

Viena mažytė laikrodžio baterija per 50 metų gali užteršti apie 1 m³ žemės arba 400 l vandens. Vandens laikrodžiui nereikia nei elektros, nei baterijų.

Kaina: nuo 57 litų.

Alternatyvos:

Elektroninis stalo laikrodis – nuo 7 litų.

Baterija – nuo 1 lito.

Baterijų kroviklis – nuo 30 litų.

Įkraunama baterija – nuo 7 litų.