Vienoje moderniausių Lietuvoje geležinkelio stočių, Kenoje, plušantys darbininkai oranžinėmis ir geltonomis liemenėmis – ženklas, kad pro šią stotį jau greitai važiuos elektriniai traukiniai. Čia įrengiami pamatai atramoms, kurios laikys kontaktinį tinklą. Iš viso Kenos stoties teritorijoje greičiau nei per tris mėnesius planuojama išlieti apie pusę tūkstančio pamatų.

Laukti liko nedaug – 2016-aisiais geležinkelio linijos nuo Naujosios Vilnios iki sienos su Baltarusija elektrifikacijos projektą planuojama pabaigti. Kai Baltarusijos geležinkeliai savo ruožtų elektrifikuos ruožą nuo sienos su Lietuva iki Molodečno, greitieji elektriniai traukiniai kaimyninių šalių sostines sujungs per dvi valandas.

28,6 kilometro  ilgio geležinkelio ruožo nuo Naujosios Vilnios iki Lietuvos sienos su Baltarusija elektrifikavimo darbus atlieka didelę patirtį geležinkelių infrastruktūros modernizavimo projektuose turinti intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“. Specialistai darbus pradėjo balandžio mėnesį, o dabar pasiekė Kenos geležinkelio stotį.

„Kenos stotyje padvigubinome pajėgas ir pasitelkėme daugiau technikos, kad galėtume dirbti sparčiau. Nesinori sulaukti rudeninių liūčių ir žiemos šalčių, nes tai sulėtintų tempus. Be to, tai vienas intensyviausiai naudojamų geležinkelio ruožų Lietuvoje. Dirbti galime tik per eismo pertraukas, kurios yra ribotos, tačiau privalome laikytis projekto terminų“, – sako „Fima“ Projektų vykdymo departamento direktorius Artūras Šuliauskas.

Geležinkelio linijos elektrifikavimo darbus darbininkai pradėjo nuo Baltarusijos pasienio ir artėja Naujosios Vilnios link. Nuo Gudagojo stoties pasienyje iki Kenos jau sumontuotos visos vieno kelio atramos ir netrukus bus pradėtos montuoti gembės, kurios laikys kontaktinį tinklą.

„Ši atkarpa pati sudėtingiausia pirmiausia dėl to, kad tai – pasienio ruožas ir reikia įvairių suderinimų norint čia privažiuoti. Be to, gamtinės sąlygos gana sudėtingos, daug pelkynų“, – paaiškino  A. Šuliauskas.

Pirmoji atkūrus nepriklausomybę elektrifikuojamoje geležinkelio linijoje darbai vyksta etapais. Iš pradžių liejami betoniniai pamatai. Išliejus dalį pamatų, ant jų pradedamos statyti atramos, prie jų montuojamos gembės. Rudenį Lietuvą turėtų pasiekti speciali kontaktinį elektros tinklą tiesianti technika. Tuomet darbininkai pradės tiesti elektros tinklą ten, kur jau įrengtos atramos.

Iš viso atramų pamatams bus sunaudota daugiau nei 5000 tonų betono, o metalinėms konstrukcijoms – per 3000 tonų plieno. Ruože bus nutiesta apie 138 km varinio kontaktinio tinklo laido ir daugiau kaip 165 km bronzinio nešančiojo lyno, pastatyta virš 2000 metalinių konstrukcijų.

Planuojama, kad geležinkelių elektrifikavimas Lietuvoje šiuo projektu nesibaigs. Elektriniai traukiniai turėtų pasiekti ir Klaipėdą. Tuomet kelionė traukiniu iš sostinės į pajūrį sutrumpėtų iki 2 – 3 valandų, o krovinius nuo Baltijos iki Juodosios jūros būtų galima gabenti vien elektriniu traukiniu. Elektriniai lokomotyvai yra galingesni, greitesni, efektyvesni ir mažiau teršia aplinką.