Tiek muzikos garsų ir skirtingų stilių išgirsi tik kartą per metus – Gatvės muzikos dienoje. Tačiau ir čia atsiranda kritikų. Juk mes įpratę pabumbėti.

Per kelerius metus labai išsiplėtusioje šventėje skambėjo muzika nuo folkloro iki alternatyviojo roko, nuo styginių instrumentų iki tiesiog iš magnetofonų sklindančių užsienietiškų dainų. Pasimėgauti, atrodo, galėtų įvairaus skonio ir bet kurio amžiaus žmonės.

Vis dėlto to, kad Vilniaus gatvės kone sprogo nuo žmonių, nepaneigsi. Praeiviai, ne itin besidomintys muzika, grumdėsi su dažnai visą taką užstojusiais muzikantų besiklausančiais žmonėmis, o kai kurie Gatvės muzikos dienoje specialiai atvykę sudalyvauti gyventojai taip pat liko nusivylę.

„Gatvės šiemet tikrai neparuoštos šventei. Net nebesuprantu, ką girdžiu. Muzikantai daug kur įsitaisę kas 10–15 metrų, čia jau nebe muzika, o chaosas pasidaro“, – skundėsi nuošalesnę vietą poilsiui susiradusi mergina.

Tokių atsiliepimų gatvėse buvo galima išgirsti nemažai. Taip pat ne visi muzikantai buvo pasiruošę tokiai garso kovai.

„Čia galiu groti ir niekas nesiskųs, čia esu matomas. Bet manęs niekas negirdi. Juk ne pasirodyti, o būti išgirstam šioje šventėje norisi“, – sutrikęs kalbėjo Vokiečių gatvėje akustine gitara brązginantis vaikinas. Tiesiai prieš jį grojo dvi jaunų žmonių grupės, prisijungusios garso aparatūrą.

Vis dėlto įvertinus daugumos nuotaikas, sostinės gatvės buvo nušviestos šypsenų. Svečiams iš užsienio mūsų tradicinė šventė taip pat daro įspūdį.

„Išprotėti galima. Jūs išprotėję, nieko gražesnio nesu gyvenime matęs. Tai geriausia, ką gali miestiečiai pasidovanoti“, – sakė laikinai Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis vaikinas Shashankas iš Indijos.