Lygių galimybių plėtros centro vadovė Margarita Jankauskaitė pasipiktinusi – savivaldybės, suteikdamos gatvėms naujus pavadinimus, pirmenybę aiškiai teikia vyriškiems vardams. Moterys ignoruojamos, jų nuopelnai nustumti į antrą planą!

Karaliauja vyriškos pavardės

Lygių galimybių plėtros centras nutarė suskaičiuoti, kiek Lietuvos sostinėje yra gatvių moteriškais, ir kiek – vyriškais asmenvardžiais.

Kovo 8-osios, Tarptautinės moterų solidarumo dienos išvakarėse, pateikti skaičiai byloja, kad 248 Vilniaus gatvėms suteikti vyriški asmenvardžiai ir tik 39 gatvės pavadintos moterų vardais.

„Kauno dienos“ žurnalistai pasidomėjo situacija Kaune. Gal mūsų mieste moterys mažiau diskriminuojamos? Deja. Kaune yra apie 1 500 gatvių. Iš jų 184 pavadintos vyrų asmenvardžiais. Moterims pagerbti pavadinta vos Kauno 20 gatvių.

Žymias, savo nuopelnais į istoriją įėjusias moteris garsina Šv.Gertrūdos, M.Gimbutienės, S.Nėries, E.Ožeškienės, E.Pliaterytės gatvių pavadinimai. Kitoms gatvėms tiesiog suteikti moteriški vardai: Vaivos, Ugnės, Laimos, Rasos, Neringos, Jūratės ir kt.

Vyriškais vardais pavadintų gatvių Kaune yra beveik dešimt kartų daugiau.

Komisija atvira pasiūlymams

Kauno gatvėms pavadinimus siūlo Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisija. Ją sudaro devyni nariai: penkios moterys ir keturi vyrai.

„Tokio klausimo, kiek gatvių pavadinta vyriškais, ir kiek – moteriškais vardais, Kaune dar niekas nekėlė. Mes gatvių pavadinimus suteikiame priklausomai nuo kvartalo. Vienas skirtas mokslo žmonėms, kitas – menininkams. Pavyzdžiui, Žaliakalnyje gatvės pavadintos vaisių vardais: obuolių, kriaušių, slyvų. Stengiamės laikytis tokio vieningo principo“, – aiškino tvarką Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos pirmininkas Gediminas Budnikas.

Jis sutiko, kad Kaune išties daugiau gatvių pavadinta vyriškais asmenvardžiais.

„Smetonos laikais Kaune buvo ir Gražinos, ir Aldonos, Saulės gatvės. Aš, kaip pirmininkas, tikrai siūlysiu, kad šiais metais pirmenybė būtų teikiama moteriškiems vardams. Vertinu šį dalyką labai teigiamai“, – įvertino pasiūlymą G.Budnikas.

Siekia lygių teisių

„Moterys Lietuvoje prisimenamos tik tuomet, kai reikia kuopti sunkmečio padarinius, tačiau, formuojant istorinę atmintį, jų nuveikti darbai pamirštami. Užuot suteikus pelnytą pripažinimą, kiekvienais metais sąžinė raminama dalijant greitai vystančių gėlių puokštes“, – piktinosi Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.

Anot jos, moterys Lietuvoje ne šiaip išstumiamos į paraštes. Jos tampa nematomos kultūros, istorijos, mokslo, politikos srityse. Todėl jų nerandame ir gatvių pavadinimuose.

Kauniečių pasiūlymas

„Kauno dienos“ skaitytojai siūlo įamžinti šių garsių moterų atminimą:

Rūtos Staliliūnaitės (aktorės, Kauno garbės pilietės),

Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (rašytojos),

Sofijos Dagytės (botanikės),

Marcės Katiliūtės (dailininkės),

Elenos Kubiliūnaitės-Garbačiauskienės (Lietuvos krepšinio pradininkės),

Elžbietos Daugvilienės (tautodailininkės-skulptorės),

Adelės Galaunienės-Nezabitauskienės (dainininkės),

Danielos Lozoraitis (Lietuvos diplomato žmonos),

Stasės Samuliavičienės (tautodailininkės animalistės).